Dėmesys socialiniams klausimams
Projekte numatoma, kad vien valstybės biudžeto pajamos kitais metais, palyginti su 2024 metų planu, auga 5,9 proc. iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos didėja 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų:
„Sodros“ biudžeto pajamos didėja 13,6 proc., išlaidos auga 12,1 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų ir išlaidų augimas – po 13,8 proc., subalansuotas ir savivaldybių biudžetas – auga 14,2 proc. iki 6,67 mlrd. eurų. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Kalbant apie bendras, konsoliduotas biudžetų išlaidas (tai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai, taip pat „Sodra“ ir PSDF, be ES ar „Naujosios kartos Lietuva“ lėšų), jos sieks 30,3 mlrd. eurų (2024 metų patvirtintas biudžetas – apie 27,1 mlrd. eurų). Pagal valstybės funkcijas jos pasiskirsto taip:
Detalizuojant šiuos skaičius: sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 4,37 mlrd. eurų (papildomai 533 mln. eurų), švietimui – 4,32 mlrd. eurų (+571 mln. eurų), gynybai – 2,57 mlrd. eurų (+293 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 944 mln. eurų (+53 mln. eurų daugiau).
Poilsio, kultūros ir religijos sritims numatoma 909 mln. eurų (+80 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 678 mln. eurų (+101 mln. eurų), aplinkos apsaugai 438 mln. eurų (+36 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,52 mlrd. eurų (+141 mln. eurų), ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų (+42 mln. eurų):
2025 metais vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc., praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios augs apie 73 eurus ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
Ministerija numato, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).
Taip pat didės ir minimali mėnesio alga, kitąmet kirsianti 1000 eurų ribą ir padidėsianti, palyginti su šiemet, maždaug 69 eurais „į rankas“:
Pajamų šaltiniai: augs pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, akcizų
Prognozuojama, kad 2025 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks apie 15,5 mlrd. eurų, tai yra, bus 7,1 procento didesnės, nei numatoma gauti šiemet.
Iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 92 procentus valstybės biudžeto pajamų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), tikimasi gauta 14,3 mlrd. eurų, arba 10 procentų daugiau, nei numatoma gauti 2024 metais.
Palyginti su 2024 metų planu, kitų metų biudžeto pajamų projekte matyti ryškus gyventojų pajamų mokesčio (GPM), akcizų surinkimas. Kaip nurodo Finansų ministerija, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) planuojama surinkti 2,8 proc. arba 184,9 mln. eurų daugiau, GPM – net 19,2 proc. arba 545,4 mln. eurų daugiau, akcizų pajamos augtų 17,3 proc. arba 321,4 mln. eurų.
Pelno mokesčio augimas sudarytų 3,9 arba 70 mln. eurų, ES ir kitos finansinės paramos lėšos mažėtų 1,6 proc. arba 41 mln. eurų.
Daugiau pinigų saugumui ir mažiau – keliams
Finansų ministerijos teigimu, valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Birželį Seimui patvirtinus Finansų ministerijos parengtą Gynybos fondo paketą, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,508 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės gynybos fondas iš šios sumos sudarys 240,2 mln. eurų (iš jo ne Krašto apsaugos ministerijos reikmėms yra skiriama kariniam mobilumui (59,6 mln. eurų) ir civilinei saugai savivaldybėse (25 mln. eurų). Tikimasi ir verslo bei gyventojų ir organizacijų prisidėjimo savanoriškomis įmokomis į gynybos fondą bei perkant gynybos obligacijas. Paliekama teisė ir skolintis.
2025 metų valstybės biudžeto projekte numatomas finansavimas Lietuvos keliams – 784 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 563,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui planuojama skirti 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021-2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų. Tai mažesnė suma nei 2024 metais.
Finansavimas keliams:
2025 metais planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025-2027 metais. Fondas investuotų į finansiškai atsiperkančius projektus – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešos-privačios partnerystės projektų vystymą, pvz., karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą.
2025-2027 metais valstybės įnašas bei ILTE lėšos į šį fondą sudarytų po 50 mln. eurų kasmet. Kitą dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.
Valdžios finansų balansas (deficitas jau siekia Mastrichto kriterijaus ribą (3 proc.):
