Iki šios dienos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2014/86/ES ir (ES) 2015/121, iš dalies keičiančios ankstesnį reguliavimą dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos kontroliuojančioms ir dukterinėms bendrovėms.
Finansų ministerija jau yra įregistravusi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti abi minėtas direktyvas ir nustatyti saugiklius, kurie sukurtų teisinį pagrindą apriboti dividendų ir paskirstytojo pelno neapmokestinimą tais atvejais, kai neapmokestinimo lengvatomis yra piktnaudžiaujama.
Galiojančiu Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu siekiama neapmokestinti iš dukterinių bendrovių kontroliuojančioms bendrovėms išmokamų dividendų prie šaltinio išskaičiuojamais mokesčiais bei panaikinti šių dividendų dvigubą apmokestinimą.
Tačiau įgyvendinamomis direktyvomis Europos Sąjungos lygmeniu buvo nustatytas poreikis įtvirtinti papildomus saugiklius, kad galiojančiomis lengvatomis nebūtų piktnaudžiaujama.
Pakeitimais siekiama išvengti tokių atvejų, kai (1) užsienio įmonės, išmokėdamos dividendus į kontroliuojančias Lietuvos įmones, susimažina pelną ir tokiu būdu susimažina mokėtiną pelno mokesčio dydį, taip pat kai (2) išmokant dividendus yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų ir nėra svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.
Apribojimai iš užsienio gaunamų dividendų neapmokestinimui Lietuvoje
Įstatymo pakeitimo projektu siekiama papildyti Pelno mokesčio įstatymo 35 straipsnį ir numatyti, kad „nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.“
Tokiu pakeitimu siekiama išvengti dvigubo neapmokestinimo situacijų, kurios susidaro dėl pelno paskirstymo apmokestinimo tvarkos skirtumų Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Pakeitimai yra reikšmingi Lietuvai, kurioje pelno mokesčio tarifas (15%) yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.
Iki šiol įmonių grupės, veikiančios keliose Europos Sąjungos valstybėse, galėjo be didesnių apribojimų planuoti mokesčius, t. y. kontroliuojančią įmonę įsteigti valstybėje, kurioje yra palankesnė pelno apmokestinimo aplinka, o valstybėse, kuriose pelno apmokestinimas yra didesnis, steigti dukterines įmones.
Prieš deklaracijų pateikimą, dukterinių įmonių pelnas dividendų forma galėjo būti perkeliamas į kontroliuojančią įmonę. Tokiu būdu, neapmokestinant dividendų, įmonių grupė susimažina ir bendrą pelno mokesčio dydį, kas reiškia, kad tam tikra pelno dalis lieka neapmokestinama.
Pavyzdžiui, Lietuvoje pelnas bendruoju atveju apmokestinamas 15% tarifu, o Belgijoje ar Prancūzijoje apmokestinimo tarifas viršija 33%. Akivaizdu, kad perkelti pelną į Lietuvą iš Prancūzijos yra naudinga pelno mokesčio planavimo prasme (paprastumo dėlei kitų mokestinių prievolių nevertiname).
Todėl akcininkai, kurių tikslinė rinka yra Prancūzija, gali formaliai įsteigti kontroliuojančią įmonę Lietuvoje, o Prancūzijoje – dukterinę, kuri faktiškai ir vykdo veiklą bei kuria pelną. Prancūzijoje dukterinei įmonei gavus pelną, pavyzdžiui 100.000 eurų, turėtų būti sumokėtas 33.000 eurų dydžio pelno mokestis.
Tuo tarpu Lietuvoje pelno mokestis siektų 15.000 eurų. Todėl akivaizdu, kad iš dukterinės Prancūzijos įmonės akcininkams naudingiau perkelti pelną į Lietuvą ir išvengti didesnės mokestinės prievolės, kitaip tariant – sutaupyti 18.000 eurų. Toks modelis gali veikti, jeigu iš Prancūzijos dukterinės įmonės į Lietuvos įmonę išmokami dividendai nėra apmokestinami.
Europos Sąjungoje siekiama užkirsti kelią tokioms ir panašioms mokesčių planavimo schemoms, kai šios schemos nėra komerciškai pagrįstos. Šie saugikliai bus perkelti ir į Lietuvos nacionalinę teisę.
Apribojimai dividendų neapmokestinimui, kai dividendai išmokami ne dėl komercinių priežasčių, o siekiant mokestinės naudos
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti Pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnį numatant, kad „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“
Antivengiminė nuostata, pagal kurią neliktų galimybių neapmokestinti išmokamų dividendų, jei šių dividendų išmokėjimo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra gauti mokestinę naudą, yra pažodžiui perkeliama iš įgyvendinamos Europos Sąjungos direktyvos. Taip pat siūloma įtvirtinti papildomą vertinamąjį „neturėjimo svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“ kriterijų.
Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią ekonominiais tikslais nepagrįstam mokesčių planavimui, kai kontroliuojančios įmonės yra sukuriamos tik dividendams surinkti. Iki šiol Pelno mokesčio įstatyme tokių saugiklių nebuvo įtvirtinta, todėl dividendų išmokėjimo tikslai paprastai nebuvo vertinami.
Iki šiol formuotoje teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, jog jokie teisės aktai neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių teisėto elgesio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė.
Įstatymai taip pat neįpareigoja rinktis tokį elgesio variantą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui – sąžiningai veikiantis asmuo turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiami esminiai draudimo piktnaudžiauti teise ar sąžiningumo principai.
Šiame kontekste įdomu yra tai, kad po numatomų Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų dividendai turėtų būti apmokestinami ne tik tais atvejais, kai mokestinė nauda yra pagrindinis jų išmokėjimo tikslas, bet ir tuomet, kai tai yra tik vienas iš tikslų.
Šiais atvejais mokesčių administratoriui ir teismams paliekama pakankamai didelė laisvė vertinti, ar dividendų išmokėjimas gali būti pagrįstas svariomis komercinėmis priežastimis, atspindinčiomis ekonominę realybę, taip pat vertinti, kokios komercinės priežastys gali būti laikomos „svariomis“. Atitinkamai, tokia valstybės institucijoms suteikta vertinimo laisvė sukuria neapibrėžtumą mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Viena vertus, valstybės institucijoms yra suteikiama teisė vertinti kiekvieną konkretų atvejį, kas neabejotinai yra gerai, tačiau kita vertus, nesant konkretesnių kriterijų, kaip šis vertinimas turėtų būti atliekamas ir kuo paremtas, kyla rizika dėl tam tikros sumaišties, kol pirmosios bylos pasieks teismus ir bus plačiau išaiškintas „neturėjimo svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“ kriterijaus turinys.
Aptartais siūlomais pakeitimais yra apribojamos galimybės komercinėmis priežastimis nepagrįstam mokesčių planavimui. Nors dėl numatomų pakeitimų sąžiningas verslas neturėtų nukentėti, tačiau prieš įsigaliojant įstatymo pakeitimams daugeliui įmonių būtų pravartu papildomai įsivertinti planuojamas dividendų išmokėjimo schemas ir jų ekonominį pagrįstumą.