Mėginimas sugriežtinti sostinėje prekybą alkoholiu ir apvalyti miestą – panaikinti jį bjaurojančius metalinius kioskus, nuėjo šuniui ant uodegos. Kioskai, iki sausio 1-osios draudimo prekiavę alumi, kelis mėnesius stovėjo uždaryti, tačiau prieš mėnesį vėl ėmė veikti.
Iš 150 miesto kioskų, anksčiau prekiavusių alumi, daugiau negu trečdalis vėl verčiasi ta pačia veikla. Tik dabar prekyviečių licencijose nurodoma, kad prekiaujama ne kioskuose, o paviljonuose. Tereikėjo kioske išpjauti duris.
Du kioskus turintis Arūnas Raulinavičius sakė, kad jeigu nebūtų pavykę kioskų paversti paviljonais, darbo būtų netekusios keturios juose dirbančios moterys.
„Ir taip jos buvo bedarbės keturis mėnesius. Juk iš savivaldybės jokios informacijos neįmanoma gauti. Sausio 1-ąją įsigaliojus draudimui prekiauti alkoholiu negalėjome sužinoti, kaip mums elgtis”, – piktinosi prekybininkas.
A.Raulinavičiaus teigimu, prekybos mastas ir taip sumažėjęs, o Vilniaus savivaldybė stengiasi, kad didieji prekybos centrai smulkiuosius prekeivius išvis suvalgytų.
Supratusi, kad įstatyme yra landa, Vilniaus valdžia prekybininkus įspėjo, kad vien savivaldybės leidimo nepakaks.
Iš tiesų – kad kioską pavadintum paviljonu, dar reikia Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo. Svarbiausias reikalavimas – kad prekybos salėje tilptų bent du žmonės.