Restorano virtuvėje darbas verda nuo ryto, visi staliukai jau užsakyti. Nors šeimininkas svečių gausa nesiskundžia, pastebi, kad žmonių įpročiai keičiasi – jie vis labiau taupo.
„Anksčiau daugiau išleisdavo ir alkoholiniam gėrimui, imdavo pilnesnį paketą, pasirinkdavo digestyvą, aperityvui šampaną. Dabar šito viso nėra. Eina dėl maisto, pasimėgauti maistu. Jų krepšelis yra sumažėjęs“, – „LNK Žinioms“ kalbėjo restorano „Ertlio namas“ vadovas ir šefas Tomas Rimydis.
Nuo sausio 1 d. maitinimo sektoriui panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Ją panaikinus papildomai į biudžetą tikimasi surinkti 140 mln. eurų.
„Kažkaip labai tyliai apie tuos kitus mokesčius. Tai nebebus nei pelno mokesčio, nei „Sodros“. Mūsų skaičiavimais, tai turėtų būti apie 27 mln. eurų pašalpų sumokėta. Nes žmonės, kurie neteks darbo, eis pašalpų“, – dėstė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Restoranai skundžiasi, kad mokesčių našta jiems nepakeliama, todėl kai kurie artimiausiu metu 10 proc. pakels kainas.
„Kai baigėsi PVM lengvata, grąžino mums 21 proc., užkrovė mokesčių naštą, „puntuką“ po kaklu, kiekvieną mėnesį skaičiuoji kiekvieną centą, kiekvieną kapeiką, kad juos sumokėtum. Mano galva, yra neteisinga, jog Vyriausybė, valdžia ne skatina mokėti mokesčių, o skatina restoranų sektorių bėgti į šešėlį“, – aiškino T. Rimydis.
Kainos restoranuose jau dabar stebina ne tik vietinius, bet ir užsienio lietuvius.
„Kai prieš dešimt metų atvažiuodavau, tai galėdavai pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti, tai dabar lieka pietūs arba vakarienė“, – sakė kalbinta užsienio lietuvė.
„Kainos prie europinių jau tikrai artėja. Prieš keletą metų jos tikrai buvo kitokios. Bet manau, kad ir kokybė taip pat atliepia tą kainų struktūrą“, – svarstė kita kalbinta sugrįžusi lietuvė.
„Karts nuo karto užsukam, kainos kai kurių restoranų gąsdina“, – paminėjo dar viena pašnekovė.
Nuo metų pradžios šalyje bankrutavo 33 restoranai. Maitinimo sektoriaus apyvarta per 7 mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, krito beveik 8 proc.
„Skamba kaip smulkaus verslo genocidas. Tik aš niekaip negaliu suprasti, kokia to yra priežastis“, – klausimą kėlė E. Šiškauskienė.
Tos pačios problemos – visose Baltijos šalyse. Latvijoje didžiąją dalį užsienio turistų iki karo sudarė rusai. Jų beveik neliko, tad maitinimo sektoriui krizė.
„Tam, kad restoranai galėtų padengti infliacijos sukeltus nuostolius, savininkai moka iš savo pačių kišenės, savo atlyginimo. Pelnas kritęs, didžioji dalis dirba nuostolingai“, – komentavo Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Andris Kalinins.
Estijoje, siekiant surinkti lėšų šalies gynybai, PVM planuojama didinti iki 24 proc.
„Be šio mokesčio kalbama ir apie kitų mokesčių didinimą. Mūsų sektoriui tai kelia didžiulių problemų. Bene didžiausią pelno dalį atiduodame darbuotojų algoms, taigi dar didesni mokesčiai būtų nepakeliami“, – nurodė Estijos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Killu Maidla.
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių PVM mokestis maitinimo sektoriui yra mažesnis. Vidurkis – 12,5 proc. Ir tai nėra tik laikina alternatyva.
„Būsimai Vyriausybei bus vienas iš klausimų, ar atsiras biudžete lėšų tam tikroms paskatoms šiam sektoriui“, – įvardijo „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Baltijos viešbučių ir restoranų asociacijos žada dar kalbėtis su valdžia, tačiau nesulaukusios pagalbos spalio pabaigoje planuoja streiką.
„Norime atkreipti politikų dėmesį, nes atrodo, kad jie nesupranta, koks svarbus maitinimo sektorius mūsų šalių ekonomikai“, – tikino A. Kalinins.
„Visi vieningai esame apsitarę, kaip darysime, ką darysime ir kaip tai atrodys. Kur kas streikuosime, jau esam sutarę, bet bandysim dar apeliuoti į politikus“, – paminėjo E. Šiškauskienė.
„Tai bus lyg demonstracija. Parodysime visuomenei, ką išgyvename. Norime sustabdyti mokesčių kėlimą, nes daugumai mūsų tai reiškia pabaigą“, – antrino K. Maidla.