Darbdaviai gulasi kryžiumi dėl naujo atlyginimų reikalavimo

Darbdaviai per Trišalės tarybos posėdį antradienį ištraukė ne vieną argumentą, kad nereikėtų teikti nuasmenintos informacijos apie darbo santykių būklę, tai yra apie darbo užmokesčio pasiskirstymą pagal profesijas ir lytį.

Mokslininkų parengtame naujojo Darbo kodekso projekte buvo numatyta nuostata, kad darbdavys, kurio darbuotojų vidutinis skaičius yra daugiau kaip 50, interneto puslapyje privalo skelbti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė, atstovaudama Vyriausybės pozicijai Trišalėje taryboje dėstė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas tam, kad moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai būtų sužinomi iš verslo, o ne tik iš abstrakčių statistikų skaičių.

Pasak jos, yra žinoma, kad vidutiniškai moterų atlyginimas už tą patį darbą yra 13 proc. mažiau apmokamas nei vyrų, tačiau bankiniame sektoriuje šis skirtumas padidėja iki 40 proc.

Ekspertė taip pat paaiškino, kad buvo siūloma numatyti pareigą pateikti nuasmenintą informaciją tik daugiau nei 50 darbuotojų turinčioms įmonėms, kad mažesniųjų verslų neapkrauti administracine našta.

Darbdavių pozicijai atstovaujantis „Kauno liftų“ vadovas Jonas Guzavičius dėstė, kad didžiausia nelygybė yra mažose įmonėse, be to, jis neatmetė, kad jose dalis darbuotojų dirba neoficialiai.

Jis ginčijo tokio pasiūlymo naudą, esą tai neturės naudos, be to, tik apsunkins įmonių veiklą.

„Bus kaip Italijoje, kur visos įmonės iki 35 darbuotojų, o vienas savininkas turi po kelias įmones“, - kalbėjo jis.

Ūkio viceministras Gediminas Onaitis dėstė, kad toks pasiūlymas nėra iki galo išdirbtas, nes, pavyzdžiui, puse etato dirbanti specialistė savo darbo užmokesčiu atrodys uždirbanti mažiau, nors iš tiesų tai būtų jos pasirinkimas dirbti mažiau, o darbdavys dėl to atrodys blogiau.

Be to, pasak jo, reikalingi būtų ir inspektoriai, kurie eitų per įmones ir tikrintų, ar skelbiama informacija atitinka tikrovę.

Pasak jo, jei tokių inspektorių nebus, tokio reikalavimo geriau nenumatyti, nes jis bus bevertis.

DELFI jau anksčiau skelbė, kad iš Vyriausybės jau iškeliavo kitoks įstatymo projektas, kuriame reikalavimas skelbti informaciją apie darbo santykių pobūdį gerokai sušvelnintas. Profesinės sąjungos stebisi Vyriausybės elgesiu, piktinasi tokiu pasikeitimu ir žada kovoti, kad atlyginimai būtų viešinami.

Minėta nuostata naujame projekte gerokai pakoreguota ir į Seimą keliaujančiame projekte numatyta, kad minėto dydžio įmonių nuasmeninti atlyginimai, išskyrus vadovaujančius asmenis, kartą per metus bus pateikiami Darbo taryboms. Šios iš įmonės darbuotojų sudarytos tarybos įmonėse, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų, bus privalomos.