Dėl bankų sąskaitų tikrinimo – sujudimas

Ar politikai išsiaiškina, supranta ir prisimena, dėl ko ir kokius sprendimus priima? Panašu, kad ne. Bent toks įspūdis susidaro paklausius jų viešų pasisakymų, kai po DELFI publikacijos atsinaujino viešos diskusijos apie sąskaitų likučių ir apyvartos tikrinimą.

Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, kuriose bankams numatyta pareiga automatiškai teikti duomenis apie sąskaitų likučius ir apyvartas, galutinai apsvarstytos ir priimtos 2015 m. birželio 25 d. Už įstatymo projektą balsavo 69 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė du.

„Šiandien mes aiškinomės, ginčijomės ir supratome, kad šiomis įstatymo pataisomis iš esmės keičiama dabartinė tvarka. Jeigu šiandien Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi teisę gauti bet kokią informaciją pagal užklausą, tai dabar jai automatiškai visos operacijos iškart bus perduodamos be jokio užklausimo“, – tąkart kolegoms kalbėjo Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.

Minėtam posėdžiui vadovavusi ir už įstatymo projektą pati balsavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė dabar jį kritikuoja – esą gyventojai vėl grįš prie mokėjimų grynaisiais, o VMI turės daugiau išlaidų nei naudos.

„Gavus informaciją ją reikia apdoroti, apdorojus reikia įvertinti ir atitinkamai jeigu ji atguls į Mokesčių inspekcijos stalčius, reiškia, naudos nebus, bus tik išlaidos. Jei bus tokia didžiulė patikros sistema – ką tai reiškia virš tokios sumos (5 tūkst. eurų sąskaitoje – BNS), tai tikrai nėra pakankamai didelė suma, vadinasi bus didelės darbo apimtys ir administravimo kaštai bus ženkliai didesni už naudą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė L. Graužinienė.

Jos patarėjas ryšiams su visuomene Rosvaldas Gorbačiovas DELFI patikslino, kad pirmininkė iš principo pritaria tam, kad sąskaitų likučiai ir apyvartos būtų tikrinamos, tačiau riba, nuo kada tai būtų daroma, turėtų būti didesnė.

Premjeras Algirdas Butkevičius žiniasklaidoje taip pat stebėjosi tvarka, kurią numato jo paties vadovaujamos Vyriausybės ir Finansų ministerijos pateiktas įstatymo projektas, už kurį balsavo 22 socialdemokratų frakcijos nariai.

„Kažkas interpretavo tikriausiai ne taip. Aš, kiek atsimenu, tikrai nebuvo diskusijos apie 5 tūkstančius eurų turimose indėlių sąskaitose. Čia praktiškai paliestų tikriausiai vos ne 60 proc. mūsų Lietuvos gyventojų“, – žiniasklaidai kalbėjo jis.

Tiesa, vėliau A. Butkevičius poziciją kiek pakeitė. „Premjeras turėjo informacijos apie patį įstatymą, kokiu tikslu jis priimtas, bet neturėjo pakankamai informacijos apie ribą – kad ji sudaro 5 tūkst. Vėliau Ministras Pirmininkas kalbėjo šiuo klausimu su Finansų ministerija, kodėl pasirinkta tokia riba. Tokią sumą apsisprendė priimti Seimo nariai, ir premjeras tam pritaria, jei tai yra suderinta“, – DELFI komentavo jo atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė.

Vyriausybės sumanymą kritikuoja ir TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma. Jis pats nedalyvavo posėdyje, kuriame priimtas įstatymas, tačiau 19 jo partiečių balsavo už.

„Absurdas. A. Butkevičiaus vyriausybė žada ieškoti „šešėlinių“ pinigų 5000 eurų susitaupiusių pensininkų sąskaitose. <...> Ši žinia suerzino rūpestingai senatvei kelis tūkstančius eurų susitaupiusius pensininkus. Atrodo, kad Lietuvoje jau nebegalioja nekaltumo prezumpcija“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Seimo narys.

Jo teigimu, Seimo nariai priimdami įstatymus „įsivaizduoja, kad jų vykdytojai bus protingi žmonės“. „Įstatymas numato galimybę patikrinti sąskaitas, bet jis nenumato pareigos totaliai tikrinti visas sąskaitas. Jeigu bus tikrinama tuo atveju, kai yra kažkokių pagrįstų įtarimų, faktų, kad gal žmogus yra slėpęs pajamas, nemokėjęs mokesčių, tokių galimybių patikrinti, mano supratimu, turi būti. Bet įstatymas tikrai nenumato privalomo totalaus visų turinčių tam tikrą pinigų sumą tikrinimo“, – DELFI sakė jis.

Įstatymu patvirtintą tvarką kritikuojantis Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis taip pat nedalyvavo minėtame posėdyje, tačiau visi 6 jo frakcijos kolegos balsavo už.

„Aš buvau prieš šį ir kitus projektus tiek dėl grynųjų atsiskaitymo, tiek dėl lėšų sekimo. Tik kai buvo pateiktas šis konkretus projektas frakcijai buvo pasakyta, kad kai priims šį įstatymo straipsnį, tai jį įgyvendinant bus naudojama tik galimai neteisėtai gautoms lėšoms banke, o dabar viskas apvirto kitaip“, – komentavo tvarkietis.

Jo nuomone, kolegų priimtas įstatymas bus nesunkiai apeinamas: „Kitas dalykas, kas man trukdys už 100 Eur nupirkti kokį „valkatuką“ ir jo vardu atidaryti sąskaitą ir ten įnešti pinigus, pvz. Latvijoje?“.

Be minėtų partijų atstovų, už įstatymo projektą balsavo taip pat balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos. Liberalų sąjūdžio frakcija balsavime nedalyvavo.

Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo turėtų būti įgyvendintos galiojančio įstatymo nuostatos dėl sąskaitų likučių ir pajamų tikrinimo, parengė Finansų ministerija.

Jos atstovai informavo, kad Vyriausybė jį svarstys, kai projektui bus pritarta ministerijų atstovų pasitarime, kuris vyks sausio 26 d.