Audituotos ECB finansinės ataskaitos rodo, kad praėjusių metų pelnas sudarė 192 mln. eurų (2020 m. – 1 643 mln. eurų). Palyginti su ankstesniais metais, pelnas sumažėjo 1 452 mln. eurų daugiausia dėl sumažėjusių pajamų iš užsienio atsargų ir pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, taip pat dėl pervedimo atidėjiniams finansinėms rizikoms. Valdančiosios tarybos sprendimu 610 mln. eurų buvo pervesta atidėjiniams finansinėms rizikoms, reaguojant į padidėjusias rizikos pozicijas. Pastarosios padidėjo daugiausia dėl toliau vykdomo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių pirkimo.
2021 m. grynosios palūkanų pajamos iš viso sudarė 1 566 mln. eurų (2020 m. – 2 017 mln. eurų). Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sumažėjo iki 197 mln. eurų (2020 m. – 474 mln. eurų) dėl mažesnių palūkanų pajamų iš portfelio JAV doleriais. Grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių sumažėjo iki 1 006 mln. eurų (2020 m. – 1 337 mln. eurų) daugiausia dėl neigiamų palūkanų pajamų iš specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP).
Nurašymai sudarė 133 mln. eurų (2020 m. – 26 mln. eurų). Tai daugiausia lėmė nerealizuotasis nuostolis dėl portfelyje JAV doleriais ir nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių kainų pokyčių.
Kasmet vertinami ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, kurie į apskaitą įtraukiami amortizuota verte, atsižvelgiant į vertės sumažėjimą, remiantis atlikto vertinimo rezultatais, jokių nuostolių dėl šių portfelių vertės sumažėjimo į apskaitą neįtraukta.
Bendros personalo išlaikymo išlaidos padidėjo iki 674 mln. eurų (2020 m. – 646 mln. eurų) dėl didesnių išlaidų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, atlikus metinį aktuarinį vertinimą, ir didesnio vidutinio tarnautojų skaičiaus. Kitos administracinės išlaidos padidėjo iki 564 mln. eurų (2020 m. – 553 mln. eurų) daugiausia dėl didesnių su turto priežiūra susijusių išlaidų.
Pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 578 mln. eurų. Priežiūros mokesčiai renkami ECB išlaidoms, patirtoms vykdant su kredito įstaigų priežiūra susijusius uždavinius, padengti. 2020 m. ši suma siekė 535 mln. eurų. 2021 m. šios išlaidos padidėjo dėl tolesnės su bankų priežiūra susijusių IT sistemų plėtros ir padidėjusių personalo išlaikymo išlaidų.
ECB pelnas yra paskirstomas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB). Valdančioji taryba nusprendė 2022 m. sausio pabaigoje atlikti tarpinį pelno paskirstymą (150 mln. eurų). Trečiadienį vykusiame posėdyje Valdančioji taryba priėmė sprendimą 2022 m. vasario 18 d. paskirstyti likusią pelno dalį (42 mln. eurų).
Bendras ECB balansas padidėjo 111 mlrd. eurų – iki 680 mlrd. eurų (2020 m. – 569 mlrd. eurų). Šį padidėjimą daugiausia lėmė vertybiniai popieriai, įsigyti pagal SPPP ir turto pirkimo programą (TPP).
2021 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotasis balansas – jį sudaro euro zonos NCB ir ECB turtas ir įsipareigojimai trečiųjų šalių atžvilgiu – buvo 8 566 mlrd. eurų (2020 m. – 6 978 mlrd. eurų).
Palyginti su ankstesniais metais, balansas padidėjo daugiausia dėl vertybinių popierių, įsigytų pagal SPPP ir TPP, ir dėl to, kad padaugėjo Eurosistemos refinansavimo operacijų, paskelbus trečiosios serijos tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO III).
Eurosistemos vertybinių popierių, laikomų pinigų politikos tikslais, vertė padidėjo 1 019 mlrd. eurų – iki 4 713 mlrd. eurų (2020 m. – 3 694 mlrd. eurų). Pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelis padidėjo 214 mlrd. eurų – iki 3 123 mlrd. eurų, o pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių portfelis padidėjo 827 mlrd. eurų – iki 1 581 mlrd. eurų.