Kaip ekonomistė G. Ilekytė nurodo žiniasklaidai išplatintame komentare, kalbant apie pirmą 2016-2020 m. D. Trumpo kadenciją, blogiausios prognozės neišsipildė. Tuo metu jis sumažino mokesčius, o šalies ekonomika augo sparčiau nei kitos turtingos Vakarų valstybės. Taip pat buvo einama protekcionizmo keliu įvedant naujus importo muitus Kinijai bei kitoms valstybėms. Ekonomistė priduria, kad įdomu tai, kad po D. Trumpo kadencijos išrinktas demokratų prezidentas Joe Bidenas šių importo muitų neatšaukė ir iš esmės pratęsė D. Trumpo pradėtą politiką.
„Antroji D. Trumpo kadencija gali būti visiškai kitokia ir sąsajų tarp Trumpo numeris vienas ir Trumpo numeris du gali būti mažai. Taip yra todėl, kad šiuo metu D. Trumpo propaguojama politika yra prastesnė, o pasaulis pavojingesnis ir labiau susiskaldęs.
Be to, daugelis atsakingų žmonių jo komandoje, kurie per pirmąją kadenciją, tikėtina, suvaldė blogiausius jo planus ir instinktus, pakeisti kitais, nuo realaus pasaulio dažnai atitrūkusiais ir tik tikėjimu, kad D. Trumpas yra Dievo siųstas lyderis, besiremiančiais žmonėmis. Rizika, kad naujai išrinktas prezidentas gyvens informacijos vakuume ir girdės tik tai, ką nori girdėti, yra gerokai didesnė.
Negana to, panašu, kad respublikonai turės daugumą ir atstovų rūmuose, ir Senate. Taigi, palyginus su pirmąja kadencija, Trumpo galios bus gerokai didesnės“, – komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.
G. Ilekytės komentare išskiriama, kad nors JAV ekonomika pastaraisiais metais demonstravo pavydėtiną augimo tempą, vos 1 iš 10 amerikiečių nurodė, kad ekonominė padėtis šalyje yra labai gera. Negana to, daugiau nei pusė amerikiečių nurodo, kad jų ekonominė padėtis yra blogesnė nei buvo prieš ketverius metus. Taigi, vienas svarbiausių aspektų, tikriausiai ir sutrukdžiusių demokratams laimėti, yra pakilęs kainų lygis.
„Gyventojų ekonominis vertinimas dažnai remiasi ne BVP augimo skaičiais, bet jų perkamosios galios vertinimu. Ir nors infliacija JAV jau grįžo į prieš karą buvusį lygį, vartotojams reikia laiko priprasti prie pasikeitusių kainų parduotuvėse“, – komentuoja ji.
Ekonominių pokyčių planas – gerokai radikalesnis
Ekonomistės teigimu, per prezidentinę kampaniją D. Trumpo pristatyti ekonomikos pokyčių planai yra gerokai radikalesni ir platesnio masto.
„Pirmoji dalis liečia importo muitus. Jis žadėjo, kad tapęs prezidentu, įves 20 proc. muitus visoms iš kitų šalių importuojamoms prekėms. Tai reiškia, kad importuojamos prekės JAV taptų brangesnės ir mažiau konkurencingos. Taip, pasak D. Trumpo, būtų skatinama vidaus gamyba ir prekyba, kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamos investicijos. Aršiausi D. Trumpo pasisakymai yra nukreipti į Kiniją, kuriai jis žadėjo įvesti net 60 proc. muitus visoms importuojamoms prekėms.
Kai kurie ekspertai kalba, kad Trumpas gali paskelbti Amerikos prekybos deficitą „nacionaline ekstremalia situacija“, o tai leistų jam remtis nepaprastosios padėties ekonominių galių įstatymu. Tai suteiktų jam teisę greitai įvesti muitą prekėms iš visų šalių. Prekybos deficitas (suma, kuria importo vertė viršija eksporto vertę), praėjusiais metais siekė daugiau nei 800 mlrd. JAV dol. ir, išskyrus 2022 m., buvo aukščiausiame lygyje per pastaruosius 30 metų.
Jei būtų įvestas universalus muitas visoms prekėms į JAV, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. visos šalyje pagamintos produkcijos. Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų“, – teigia G. Ilekytė.
Anot jos, įvesti muitai JAV paveiktų prekių kainas.
„Nors teoriškai tai skamba kaip svarstytina idėja savo ekonomikai paskatinti, realybėje importas kaip reiškinys atsiranda dėl tam tikrų struktūrinių priežasčių. Pavyzdžiui, jis gali pakeisti mažiau konkurencingą vidaus gamybą, nes čia trūksta darbuotojų, žaliavų ar žinių. Iš kitos pusės, importo poreikį gali paskatinti ir geografinė zona ar klimatinės sąlygos, kai, pavyzdžiui, šalyje nėra galimybių auginti mandarinus ar avokadus.
Universalus muitas importuojamoms prekėms kartu su augančiu valstybės deficitu (Trumpas žadėjo sumažinti ir mokesčius) sukeltų infliacinį šoką. Modeliai rodo, kad vien mokestiniai pakeitimai, kuriuos D. Trumpas žadėjo įvesiantis ar grąžinsiantis, turėtų šalies deficitą padidinti bent keliais trilijonais dolerių. Priminsiu, kad valstybės skola JAV šiuo metu ir taip siekia rekordines aukštumas, nematytas nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.
Infliacijos ir deficito derinys priverstų Federalinių rezervų banką laikyti palūkanas aukštame lygyje ir tikriausiai paankstintų dieną, kai užsienio gyventojai nebenorėtų skolinti JAV“, – rašo ji.
Geopolitinės rizikos
Be to, kaip komentare priduria G. Ilekytė, šalia ekonomikos, muitų ar mokesčių, didėja ir rizika, kad pasaulio ekonomikos bus paveiktos geopolitinių sprendimų.
„Pavyzdžiui, kad JAV sumažinti ar nutraukti paramą Ukrainai bei ieškoti taikos nebūtinai Ukrainai palankiomis sąlygomis. Tikėtina, kad D. Trumpas nebandys ieškoti taikių sprendimų ir Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio, Irano ir kitų šalių. Tai gali paskatinti konfliktą plėstis ir ilgainiui stiprinti prieš egzistuojančią tarptautinę tvarką nusiteikusias šalis. Išlieka rizika ir NATO, o Kinija gali atrasti daugiau paskatų pulti Taivaną.
Žvelgiant į antrą perrinkto kandidato kadenciją, reikia tikėtis geriausio, bet nenustebti ir ruoštis kur kas mažiau palankiems scenarijams. O Lietuvai, kuri yra maža ir itin atvira ekonomika, dar ir apsupta nelabai draugiškų kaimynių, daug gerų žinių kol kas nėra“, – komentuoja ji.
Plačiau apie D. Trumpo pergalės poveikį finansų rinkoms skaitykite čia.
