Duomenų bendrovės „IHS Markit“ paskelbtame pranešime priduriama, kad kainos Europoje ir toliau kyla, nors augimo tempai atsitraukia nuo rekordinių aukštumų, pasiektų ankstesnį mėnesį.
„IHS Markit“ sudaromas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) gruodį smuktelėjo iki 53,4 punkto, prieš tai lapkritį pasiekęs 55,4 punkto.
Rugpjūtį indeksas buvo pasiekęs 59 punktų ribą. Didesnis nei 50 punktų rodiklis rodo augimą.
Nepaisant kylančių sunkumų, ateities perspektyvos išlieka tvirtos, o apklausos respondentai yra įsitikinę, kad su pandemija susijusios problemos, ypač tiekimo grandinėse, kitais metais išnyks.
Visgi „IHS Markit“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas perspėjo, kad naujasis omikron variantas kelia „tolesnę riziką augimo perspektyvoms, artėjant 2022 metams.“
Bet kokie atsinaujinę tiekimo grandinių trikdžiai „gali vėl sukelti kainų spaudimą“, sakoma analitiko pranešime.
Infliacijos šuolį, stebimą visoje pasaulio ekonomikoje, ekonomistai ir centriniai bankininkai iš esmės laiko trumpalaikiu reiškiniu.
Visgi kainų augimui neslopstant, politikos formuotojai susiduria su didėjančiu spaudimu imtis veiksmų sulėtinti šį kilimą, įskaitant mokesčių mažinimą ir pinigų politikos korekcijas centriniuose bankuose.
Vokietijoje, didžiausioje ES ekonomikoje, vartotojų kainų augimas lapkritį pasiekė aukščiausią lygį per 29 metus, tačiau Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) perspėjo, kad per anksti sugriežtinta pinigų politika pakenks regiono atsigavimui.