Mato didelių grėsmių
Visai neseniai Europa ėmėsi skaitmeninėse platformose dirbančių darbuotojų darbo sąlygų gerinimo klausimo. Europos Parlamentas ir Taryba šalims narėms pateikė direktyvą, kurioje numatyta, kaip galėtų keistis tokių asmenų darbo sąlygos.
Kurjerių Ir Vairuotojų Asociacijos (KIVA) Valdybos Pirmininkas Dalius Rudokas pasakojo, jog minėtoje direktyvoje esminis punktas, kuris kelia didžiausią nerimą, yra susijęs su darbo sutartimis, mat dabar pavežėjais ar kurjeriais dirbantys darbuotojai dirba pagal individualią veiklą, tačiau įvedus naują tvarką viskas keistųsi iš esmės, darbuotojai turėtų pereiti prie darbo sutarčių pasirašymo.
„Svarbiausias dalykas, kad kurjeriai ir vairuotojai šią veiklą renkasi dėl lankstumo. Dirbama, kada norima, su keliomis platformomis iškart, skirtingose veiklose.
Dėl šios direktyvos lankstumas, kuris leidžia uždirbti daugiausiai pinigų, dingtų, nes jei dirbi pagal darbo sutartį, dažniausiai dirbi vienoje įmonėje, turi fiksuotą darbo grafiką, viskas tampa labai apibrėžta. Taip pat netektume ir dalies pajamų“, – apie problemą pasakojo jis.
Pasak atstovo, jei tokie įstatymo pakeitimai įsigaliotų, sektoriuje drastiškai sumažėtų darbuotojų.
„Yra daugybė žmonių, kurie yra studentai, dirba po paskaitų, tik savaitgaliais, kurie turi nuolatinius darbus, išvažiuoja dirbti, kada jiems norisi, tai išeina taip, kad visi jie dirbti nebegalėtų. Tada turėtume didžiulį darbuotojų trūkumą, tai sugriautų visą sistemą, o juk direktyvos esmė, darbuotojų sąlygas gerinti, ne bloginti“, – sakė jis, nors pridūrė, kad kai kurie direktyvos pokyčiai įneštų ir gerų vėjų.
„Tarkime, vienas iš numatytų dalykų – algoritminis platformų reguliavimas. Tarkime, dabar, jei vairuotojas iš kelių keleivių gauna blogą įvertinimą, jam sistema automatiškai sustabdo paslaugos teikimo galimybę, o pagal direktyvą dėl kiekvieno sustabdymo sprendimą turėtų priimti fizinis asmuo, būtų įvestas žmogiškasis faktorius“, – teigė D. Rudokas.
Kitos kurjerių asociacijos atstovas Vuk Vukotić tikino, kad jų asociacija direktyvą palaiko.
„Mes direktyva palaikome iš esmės, nes ji problemą identifikuoja labai tiksliai, o tai yra tai, kad dabartiniai santykiai tarp kurjerių ir platformų yra pusiau darbiniai.
Tai reiškia, kad platformos deklaruoja visišką laisvę, kas iš tikro nėra tiesa, nes iš tiesų yra daug priežiūros, kontrolės, kokybės, neskaidrumų ir kitų klausimų ir tai direktyva identifikuoja puikiai, tačiau mes vienareikšmiškai nesame už darbo sutartis“, – sakė jis.
LVK: pajamų netektų šimtai tūkstančių
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nuomone, kuri buvo išsakyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SOCMIN) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms (EIMIN) pateiktame rašte, buvo teigiama, jog LVK bendrai palaiko EK šiai iniciatyvai iškeltą tikslą – gerinti darbo sąlygas darbuotojams, tačiau teigia negalinti sutikti su griežtu darbo santykių reguliavimu dėl darbo sutarčių pasirašymo.
„<...> Jei valstybių narių ir Europos Parlamento diskusijų metu direktyvos pasiūlymas nebus patobulintas, šimtai tūkstančių žmonių Europoje gali netekti esamų pajamų, galimybės išlaikyti pajamas praradus darbą ar papildomai užsidirbti.
Manome, kad būtina koreguoti direktyvos pasiūlymo 4.2 straipsnio formuluotes taip, kad skaitmeninių platformų partneriai išlaikytų teisę pasirinkti jiems tinkamiausią darbo santykių formą“, – buvo teigiama rašte.
Pasak konfederacijos, konkrečiai Lietuvoje yra apie 5000 aktyvių kurjerių ir apie 9000 pavežėjų, kurių didžioji dauguma renkasi dirbti mažiau nei 40 val. per savaitę.
„Atliekant apklausas Lietuvoje ir tyrimus visoje ES buvo nustatyta, jog darbas platformose didžiajai daliai kurjerių ir pavežėjų yra antroji darbo vieta ar papildoma veikla. Platformose dažniausiai dirba studentai ir asmenys, dirbantys pilnu etatu kitose darbovietėse, pensininkai ar kitą individualią veiklą vykdantys asmenys.
Priežastys, paskatinusios rinktis partnerystę su platforma, yra labai individualios, išskyrus vieną – lankstumą. Platformų lankstumas yra esminis skaitmeninių platformų privalumas, skatinantis asmenis rinktis teikti tokias paslaugas.
Darbuotojo statusas ir darbas pagal darbo sutartis šiems asmenims reiškia darbo grafikus, darbo ir poilsio laiką, griežtas atsakomybes ir kitus įsipareigojimus darbdaviui, dėl kurių Lietuvos ir ES gyventojai negalės remtis platformomis kaip papildomų pajamų šaltiniu“, – teigė konfederacija.
Valdžia pati mato rizikų
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomonė – taip pat panaši.
Buvo teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kaip kriterijai šiuo metu yra suformuluoti, jau dabar galima teigti, kad priėmus tokį direktyvos pasiūlymą didžioji dalis skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų bus priversti pereiti prie darbo santykių, kas, atitinkamai, gali sukelti daugelį kitų neigiamų pasekmių.
„Kyla rizika užkirsti kelią platformų, kuriančių aukštos pridėtinės vertės paslaugas bei socialiniu požiūriu svarbias paslaugas, steigimuisi. <...>
Per skaitmenines platformas veikiantys asmenys praras lankstumą ir papildomą pajamų šaltinį. <...>
Priėmus siūlomą direktyvos pasiūlymą, platformos galimai įdarbins tik nedidelę dalį visų šiuo metu užsiregistravusių partnerių, todėl daugelis asmenų, kuriems dėl įvairių asmeninių priežasčių sudėtinga rasti kitą darbą, tikėtina papildys bedarbių gretas“, – buvo teigiama ministerijos išvadose.
Lietuva kol kas oficialiai savo pozicijos dėl direktyvos nepateikė. Tai bus padaryta pasibaigus diskusijoms.