Prašo reaguoti
Karui Ukrainoje tęsiantis jau ne vieną mėnesį, o Europoje pastaruoju metu sparčiai kylant energijos kainoms bei infliacijai, praėjusią savaitę EK kartu su TEA gyventojams parengė 9 punktų planą „Atlieku savo vaidmenį“.
Jis, kaip teigiama, leistu vienu šūviu nušauti kelis zuikius – „gyventojams sutaupyti daugiau lėšų, sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos bei padėti tiek Ukrainai, tiek visai planetai.“
Kaip buvo teigiama TEA, pirmasis punktas susijęs su namų šildymu bei kondicionieriaus naudojimu. Teigiama, kad bent laipsniu namuose prisukus šildymą, gyventojai galėtų sutaupyti ženklias sumas, o kondicionieriaus nenaudojimas lemtų mažesnes išlaidas elektrai.
Antru punktu pažymima vandens šildymo katilų svarba. Teigiama, jog nustačius tinkamus nustatymus, jog katilas veiktų efektyviai, kasmet galima sutaupyti po 100 Eur.
Darbas iš namų bent tris dienas per savaitę – štai toks siūlymas taip pat teikiamas gyventojams. TEA aiškino, kad daugiau nei trečdalį darbų ES galima atlikti dirbant namuose, o tai reikštų mažesnį degalų sunaudojimą. Per mėnesį gyventojų sąskaitoje taip atsirastų apie 35 Eur daugiau.
Jei jau tenka vykti į darbą – tarp siūlymų - ir ekonomiškesnis automobilių naudojimas. Teigiama, kad į darbą būtų galima vykti drauge pavežant ir kolegas ar draugus, kas taip pat padėtų sutaupyti.
Siekiant mažiau pinigų išleisti degalams, siūloma važiuoti lėčiau, nenaudoti oro kondicionieriaus. Skaičiuojama, kad jei bus važiuojama bent 10 km/val. mažesniu greičiu, tai per metus padės sutaupyti 60 Eur.
Didesniuose miestuose gyventojai taip pat raginami sekmadieniais nenaudoti automobilių, dažniau rinktis pasivaikščiojimus, keliones dviračiais, viešąjį transportą, o vietoj skrydžio lėktuvu – važiuoti traukiniu.
Jei visi ES piliečiai laikytųsi žemiau pateiktų rekomendacijų, kaip buvo teigiama, tai per metus padėtų sutaupyti 220 mln. barelių naftos, kurių užtektų pripildyti 120 supertanklaivių.
„Taip pat būtų sutaupoma apie 17 mlrd. kubinių metrų dujų, kurių pakaktų apšildyti beveik 20 mln. namų“, – pridūrė TEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.
EK Energetikos direktorato generalinė direktorė Ditte Juul Jørgensen kalbėjo, kad energijos vartojimo efektyvumas gali būti svarbiausia politikos iniciatyva, siekiant sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos importo ir reaguoti į dabartinius energijos rinkos iššūkius, tiek trumpalaikiu energijos taupymu, tiek ilgalaikėmis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis.
Liuksemburgo energetikos ministras Cloude Turmes įspėjo ir dėl laukiančios ateinančios žiemos.
„Jeigu kitai žiemai norime užpildyti savo dujų saugyklas, tam padės kiekvienas dabar sutaupomas kubinis metras dujų“, – užsienio žiniasklaidai sakė jis.
Įgeltų Rusijos ekonomikai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertindamas pasiūlytas priemones teigė manantis, kad tai tikrai įgeltų Rusijos ekonomikai, tačiau norint didesnio efekto – reikia imtis rimtesnių priemonių.
„Aš manau, kad tai įgeltų Rusijos ekonomikai, nes tai sumažintų rusiškos naftos ir dujų poreikį, bet jei tikslas yra sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje, tai reikia imtis griežtų sankcijų ir smogti į tuos ekonomikos ir eksporto sektorius, kurie neša didžiausius pinigus Rusijai. Tai – nafta ir dujos. Tai generuoja apie 45 proc. nuo visų Rusijos eksporto apimčių.
Manyčiau, kad jei gyventojai sumažins mobilumą, imsis kitų priemonių, kurios nurodytos, tai šiek tiek apribos dujų ir naftos importą ir įkąs Rusijai, bet tai nebus smūgis jos ekonomikai“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, reikėtų imtis griežtų sankcijų ir galiausiai paskelbti dujų ir naftos embargą.
„Nes panašu, kad dabartinių ekonominių sankcijų neužtenka, kad ši šalis sustotų, karo veiksmai tęsiasi. Todėl yra pagrindo galvoti apie griežtesnes priemones, ypatingai sankcijas rusiškai naftai ir dujoms“, – sakė jis.
Naftos embargas – ne sprendimas
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo jau anksčiau sakęs, jog gyventojai savanoriškai galėtų prisidėti prie naftos paklausos mažinimo.
„Naftos kainas galima sumažinti dabar didinant pasiūlą arba mažinant paklausą. Gyventojai turėtų apie tai susimąstyti. 90 proc. Rusijos eksporto sudaro energetinės žaliavos, 10 proc. – produktai, todėl atsisakę tik pastarųjų pasieksime mažą efektą.
Manau, kad savanoriškais pagrindais žmonės turėtų mažinti naftos produktų vartojimą. O kaip tai gali daryti? Galima susimažinti nebūtinų kelionių skaičių, važiuoti ekologiškiau, švelniau, ieškoti kitų transporto alternatyvų, elektromobilių“, – sakė jis.
Kaip tikino, jei naftos paklausa sumažėtų bent 15 proc., kainos turėtų kristi ir rinka susibalansuotų.
„Tai būtų didžiulis nuostolis Rusijai“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, naftos embargas, šiuo atveju, nelabai padėtų sumažinti Rusijos gaunamus pinigų srautus.
„Labiau padėtų dujų embargas, nes dėl naftos embargo būtų sudėtinga pasiekti tokį neigiamą poveikį. Jį įvedus gali išaugti naftos kainos, o tai reiškia, kad jei eksporto iš Rusijos apimtys sumažėtų bent per pusę, o kaina pakiltų dukart, išeitų tas pats. Poveikio nebūtų“, – sakė jis.
Redakcija primena, kad dalis ES šalių jau kuris laikas siekia, kad ES Rusijai įvestų sankcijas, susijusias su dujomis bei nafta. Tam daugiausia prieštaravo nuo Rusijos energetinių išteklių priklausoma Vokietija.
Neseniai Vokietijos užsienio reikalų ministrė pranešė, kad šalis iki šių metų pabaigos yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos importo.