Politikams įsigilinus į gelbėjimo plano detales, pagal kurias valstybei, o ne investuotojams tenka didžiausia nuostolių dalis, daugelis suskubo kritikuoti Romą nusižengus bankų sąjungos pavadinimu žinomos sistemos esmei, o Europos Komisija (EK) sulaukė ne ką mažesnės kritikos dėl suteikto leidimo taip elgtis, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Remiantis savaitgalį pasiektu susitarimu Italija „Intesa Sanpaolo“ bankui sumokės per 5 mln. eurų, kad šis savo ruožtu perimtų geriausius dviejų bankrutavusių bankų aktyvus. Maža to, iki 12 mln. eurų garantija bus skirta apsaugoti „Intesa“ banką nuo nuostolių.
Toks sprendimas pažeidė principą, dėl kurio susitarė Europos Sąjungos (ES) šalių narių lyderiai ir kuris yra įtvirtintas ES teisės akte, apibrėžiančiame, kad investuotojai, o ne valstybė turėtų prisiimti su bankų žlugimu susijusius nuostolius.
„Viskas nuėjo veltui“, - apgailestavo Philippe Lambertsas, Europos Parlamento (EP) narys, atstovaujantis Belgijos žaliųjų partijai ir ne vieną mėnesį praleidęs vykdant derybas ir kuriant praėjusiais metais įsigaliojusį teisės aktą.
„Ši diena Europai yra bloga. Dar vienas smūgis eurointegracijai“, - patikino jis, įvardindamas tai kaip reikšmingą smūgį eurui ir Europos bankus prižiūrinčio Europos centrinio banko (ECB) įvaizdžiui.
Taip pat prie šio teisės akto kūrimo prisidėjęs europarlamentaras Svenas Giegoldas pareikalavo EP įsikišimo į šį taisyklių pažeidimo atvejį ir atakavo Europos Komisiją (EK), nes būtent jai teko galutinis žodis palaiminant šią schemą.
Priėmus šį sprendimą investuotojai neabejotinai patyrė tikrą palengvėjimą, akcijų vertė ėmė kilti, o Italija dėjo pastangas mėgindama pateikti tokį sprendimą kuo pozityviau.
Šiai šaliai po tokio sprendimo atsiranda galimybė atsikratyti vieno didžiausių finansinių galvos skausmų. Vienas Italijos centrinio banko tarnautojas netgi pareiškė, kad galiausiai toks susitarimas Italijai gali būti pelningas. Vis dėlto ES politikai linkę situaciją vertinti kur kas skeptiškiau.
Europarlamentaras iš Vokietijos Markusas Ferberis apkaltino Italiją nepagarba naujosioms taisyklėms ir prognozavo, kad Vokietija dėl šios priežasties rodys didesnį nenorą ryžtis 19 euro zonos narių ryšių glaudinimui.
„Tai nuves bankų sąjungą į kapus“, - patikino Bavarijos krikščionių demokratų partijos narys Markusas Ferberis.
Ši politinė jėga glaudžiai susijusi su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel valdančiąja konservatyvia Krikščionių demokratų partija.
„Nėra jokios prasmės tęsti integraciją, - patikino jis, primindamas apie visos Europos depozitų apsaugą – kitą žingsnį, numatytą bankų sąjungos planuose. – Niekas negali rimtai suteikti Italijai prieigą prie depozitų apsaugos.“
Vokietija, sunerimusi, kad jai teks dengti bankrutavusių bankų tokiose šalyse kaip Graikija ar Ispanija sąskaitas, tapo esmine iniciatore, kuri siekė parengti taisykles, skirtas perkelti žlugusių bankų nuostolius ant obligacijų turėtojų ir didžiųjų indėlininkų pečių.
Vokietijos finansų ministerija reagavo į Italijos pranešimą itin šaltai.
„Bankroto atvejais visais įmanomais būdais rekomenduojama vengti valstybės paramos“, - patikino Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaeuble atstovas spaudai, pridurdamas, kad užtikrinti pagarbą taisyklėms gali ir turi EK.
Roma savo ruožtu išreiškė viltį, kad, „sveikesni“ Italijos bankai susitelks ir padės „Banca Popolare di Vicenza“ ir „Veneto Banca“. Deja, dauguma to daryti neketina, nes jau išleido milijonus, kai teko suteikti paramą kitiems ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems bankams.
Italijos sprendimas eiti pirmyn neatsižvelgiant į ES taisykles kelia rimtų abejonių dėl visos sistemos ir priverčia susimąstyti, ar tokia schema gali būti taikoma vietoje finansinės pagalbos skyrimo iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Ne ką mažesnis debesis pakibo ir virš ECB, stebinčio bankus ir iki šiol užtikrindavusio kelią rimtiems nesklandumams.
Šis Italijos atvejis iš esmės skiriasi nuo neseniai „Santander‘s“ vykdytos gelbėjimo operacijos, kai su rimtais sunkumais susidūrusio Ispanijos banko atveju buvo sumokėta simbolinė vieno euro suma ir perimtos mažesnio banko blogosios paskolos, o nuostoliai perdėti ant akcininkų pečių, įskaitant ir smulkiuosius investuotojus.
Alberto Ruizas Ojeda iš „Spanish Association of Minority Shareholders“, kuris taip pat yra ir „Banco Popular“ investuotojų atstovas, pareiškė, kad toks Italijos sprendimas paskatins daugiau pinigus praradusių asmenų kreiptis į teismą.
„Intesa Sanpaolo“ pasipelnys iš schemos, iš kurios naudos gauti „Banco Santander“ neturėjo galimybės, - sakė jis. – Matome diskriminacinį ir nesąžiningą elgesį. Neabejotinai išaugs ieškinių skaičius tiek iš „Popular“ akcijų, tiek ir obligacijų turėtojų.“
Nors daugiausia kritikos dėl tokių naujienų išreiškė vokiečių politikai, kitų šalių atstovai taip pat išreiškė nusivylimą.
Graikijos bankams teko susidurti su kur kas griežtesnėmis priemonėmis, o kapitalo kontrolės įrankiai, skirti stabilizuoti silpnesnius šalies bankus ir visą finansų sistemą iš esmės, vis dar yra naudojami.
„Pasaulis nėra sąžiningas. Akivaizdu, kad Italija skiriasi nuo Graikijos, - apmaudo neslėpė Kostas Chrysogonas iš Graikijos kairiųjų „Syriza“ partijos, prisimindamas Atėnams keltas sąlygas. – Tai labiau panašu į valstybių bendradarbiavimą nei į tikrą sąjungą.“