„Bankai, mano subjektyviu vertinimu, optimizuoja savo verslą ir tie pokyčiai vyksta visame pasaulyje. Galima galbūt argumentuoti, kad gal tie pokyčiai Lietuvoje vyksta sparčiau nei kitose šalyse ir faktas, kad bankai Lietuvoje veikia ypatingai efektyviai. (...) O efektyvumas galbūt pasiekiamas, kad tau nereikia investicijų į tą viešąją paslaugą, kuri galbūt nėra pelną nešanti, bet būtina gyventojams“, – DELFI TV pirmadienį sakė M. Jurgilas.
„Čia jau bankai balansuoja ant ribos, o ta riba yra visuomenės įtampa, pasitenkinimas bankų paslaugomis ar ne. Jeigu bankų paslaugomis žmonės bus nepatenkinti, bankai keisis“, – pridūrė LB valdybos narys.
M. Jurgilas taip pat akcentavo, kad, atsirandant atvirajai bankininkystei ir kitiems pokyčiams, nebūtina turėti po banko skyrių kiekviename kaime.
„Žmonės dabar daug važinėja, atsiranda pokyčiai, kaip atviroji bankininkystė, kuri reiškia, kad, atėjęs į banką, galėsi matyti visus bankus. Gal ir nereikia banko skyriaus, poskyrio kiekviename kaimelyje. (...) Medicininių paslaugų neturime kiekviename regiono centre ir bankinis sektorius juda ta pačia linkme“, – sakė M. Jurgilas.
Jo teigimu, bankų padalinių skaičius mažėja ir dėl koncentracijos.
„Faktas tas, kad bankų skaičius pastaruoju metu, nepaisant paskutinio periodo, mažėjo dėl bankų koncentracijos. Bankų koncentracija didėja ir reikia pastebėti, kad atsiranda naujų rinkos žaidėjų, kuriems įeiti į rinką užims laiko. Tas pokytis labai lėtas. Ir štai mes Lietuvoje jau turime 4 naujus specializuotus bankus.
Šiuo metu LB kartu su Europos centriniu banku nagrinėja dar 4 rinkos dalyvių licencijas. O nauji rinkos dalyviai niekada nežiūrėtų į Lietuvą, jei čia nebūtų pelninga. Tas pelningumas yra iššūkis, nes, jei bankai per daug sieks didesnio pelningumo, ateis nauji rinkos dalyviai. Čia ir vyksta tas balansas“, – teigė M. Jurgilas.
LB duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje užsidarė 21 banko ir kredito unijų aptarnavimo vieta, o nuo 2011 metų jų iš viso sumažėjo beveik 450.