Pirmasis žinią apie uždaromas „Esprit“ parduotuves pranešė portalas lrt.lt.

Kaip „Delfi“ sakė prekės ženklui „Esprit“ Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Lėvuo“ vadovas Deimantas Dalibogas, uždaryti parduotuves teks, nes bankrutavo franšizės turėtojai.

„Gavome pranešimą, kad jie prekių nebetieks, ir mes priversti uždaryti parduotuves, kadangi prekės nebus tiekiamos“, – paaiškino D. Dalibogas.

Lietuvoje šiuo metu veikia trys „Esprit“ parduotuvės – Kauno „Akropolyje“, „Megoje“ bei Vilniaus prekybos centre „Panorama“. Dar viena veikė „Oze“, tačiau ji duris užvėrė anksčiau.

„Esprit“

Pasak D. Dalibogo, parduotuvė „Panoramoje“ veiks iki rugpjūčio 21 dienos, o kiek dar veiks parduotuvės Kaune, nėra aišku.

„Tai procesas, kuris gali trukti ne taip ir ilgai. Yra sutartys, įsipareigojimai, turime tęsti veiklą, taip pat dar ir prekių turime. Rugpjūtį veikla dar nepasibaigs, čia ne bomba nukrito“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis negalėjo pasakyti, kiek darbuotojų Lietuvoje dirbo „Esprit“ parduotuvėse.

Šio prekės ženklo parduotuvės, pasak įmonės vadovo, buvo mėgstamos ir pirkėjų lankomos.

„Parduotuvės buvo populiarios, mėgstamos ir turėjo savo pirkėjų ratą. Būtų jį ir tebeturėjusios, bet kadangi Europoje „Esprit“ bankrutuoja ir užsidaro, nes neatsirado arba nepavyko susitarti su pirkėju, kuris perpirktų, savininkai iš Honkongo nutarė nebetęsti veiklos“, – kalbėjo D. Dalibogas.

Naujienų agentūra AFP gegužę skelbė, kad bankroto keliu nuspręsta žengti įmonei nukentėjus nuo didėjančių sąnaudų.

Tada skelbta, kad Honkongo biržoje kotiruojama grupė inicijavo bankroto procedūrą Vokietijoje, tikėdamasi, kad šis žingsnis leis nukentėjusioms patronuojamosioms bendrovėms iš esmės sutvarkyti savo finansus.

Pinigai

Diuseldorfo teisme iškelta bankroto byla susijusi su „Esprit Europe“ patronuojamąja įmone ir šešiomis kitomis grupės bendrovėmis.

Antrinės įmonės Šveicarijoje ir Belgijoje jau kreipėsi dėl bankroto kovo ir balandžio mėnesiais.

„Pastaraisiais metais patronuojamosios įmonės kovojo su itin didelėmis išlaidomis dėl infliacijos, palūkanų normų ir energijos kainų, koronaviruso pandemijos padarinių ir tarptautinių konfliktų pasekmių“, – teigta grupės pranešime spaudai.