Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.

Po Lietuvos banko sprendimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, „Foxpay“ privalo informuoti klientus apie atsiskaitymo su jais tvarką. Klientai, kurie turi lėšų šioje bendrovėje esančiose sąskaitose, dėl jų grąžinimo turi kreiptis tiesiogiai į „Foxpay“. Lėšos klientams turi būti grąžinamos į kliento nurodytą sąskaitą kredito, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje.

Lietuvos bankas pranešime pabrėžia, kad „Foxpay“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintose srityse.

iSun, Ieva Trinkūnaitė

Pirmiausia, „Foxpay“ kontroliuojanti akcininkė Ieva Trinkūnaitė neatitinka akcininkams keliamų teisės aktų reikalavimų. Taip pat „Foxpay“ pažeidė šiuos pagrindinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) reikalavimus:

  • neužtikrino, kad jos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolė būtų veiksminga ir patikima. Įstaiga neužtikrino interesų konfliktų valdymo teikdama paslaugas klientams, susijusiems su kontroliuojančia akcininke ir valdybos nariais. Nesiėmus tinkamų priemonių susidariusioms interesų konflikto situacijoms valdyti, padidėjo su tuo susijusios PPTF rizikos;

  • praktikoje vykdyti PPTFP procesai neatitiko vidaus procedūrų. Valdybos nariai ir darbuotojai, kurių funkcijos ir atsakomybė nebuvo tiesiogiai susijusios su PPTFP funkcijos vykdymu, buvo įsitraukę į PPTFP priemonių vykdymo procesus, su kontroliuojančia akcininke susijusių įmonių darbuotojams buvo teikiama informacija, susijusi su PPTFP priemonių įgyvendinimu, nesant tam nustatytų pagrindų;

  • neužtikrino tinkamo klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo, įskaitant sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Nors „Foxpay“ didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientai sudarė didelę visos įstaigos klientų apyvartos dalį, tačiau šių klientų atžvilgiu įstaiga iš esmės nesiėmė tinkamų priemonių turto, lėšų šaltiniams nustatyti, netaikė papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių;

  • nenustatė pakankamų kliento dalykinių santykių, operacijų (sandorių) stebėsenos priemonių. Jos nebuvo tinkamos ir pakankamos siekiant laiku ir efektyviai aptikti neįprastą ir (ar) įtartiną kliento veiklą, ir (ar) mokėjimo operacijas, atlikti tinkamą jų tyrimą ir užtikrinti tinkamą PPTF rizikų valdymą, atsižvelgiant į Foxpay klientų ir vykdomų operacijų keliamą riziką. „Foxpay“ ne visais atvejais pradėdavo vidinius tyrimus dėl įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų arba jie buvo formalūs. Reikšmingą tikrinamojo laikotarpio dalį nebuvo vykdoma vidinių mokėjimų operacijų tarp Foxpay klientų stebėsena;

  • neužtikrino, kad būtų tinkamai nustatoma ir vertinama individuali klientų PPTF rizika. Atitinkamai įstaiga nesiėmė pakankamų priemonių kylančiai rizikai valdyti.

Kaip pranešime toliau nurodo Lietuvos bankas, „Foxpay“ tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymas bei patikima, efektyvi ir tinkamai veikianti šios srities vidaus kontrolės sistema, kas sukėlė grėsmę elektroninių pinigų turėtojų (klientų) nuosavybei:

  • neužtikrinusi tinkamo klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo, tam tikromis datomis saugojimo sąskaitose saugojo mažiau klientų lėšų nei apskaičiuota saugotina klientų lėšų suma;

  • nenustačiusi veiksmingų vidaus kontrolės priemonių, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, įstaiga praktikoje neužtikrino nuolatinio, tinkamo klientų lėšų sutikrinimo, atskyrimo ir apsaugos reikalavimų vykdymo;

  • neužtikrinusi veiksmingos vidaus informavimo sistemos klientų lėšų apsaugos srityje, neįgyvendino pareigos užtikrinti, kad jos vadovybė ir darbuotojai laiku gautų jų funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją apie įstaigos klientų lėšų apsaugos procesus;

  • neįgyvendinusi vidaus audito vykdymo reikalavimų, neužtikrino tinkamo vidaus audito funkcijos vykdymo klientų lėšų apsaugos srityje, tinkamos auditoriaus atskaitomybės bei jo nepriklausomumo garantijos;

  • neužtikrino tikslių duomenų teikimo priežiūros institucijai apie visas turimas specialiąsias sąskaitas, skirtas klientų lėšoms apsaugoti;

  • neinformuodama Lietuvos banko, „Foxpay“ faktiškai vykdė veiklą per įmonę, susijusią su įstaigos kontroliuojančia akcininke, šios įmonės neįrašiusi į įstaigos vardu veikiančių tarpininkų sąrašą. Pažeidimo pavojingumą didino tai, kad įstaigoje vykdyta praktika, kai ši įmonė be pagrįsto pagrindo disponavo įstaigos klientų lėšomis. „Foxpay“ klientų lėšų apsaugos vidaus kontrolės procesuose buvo dalinamasi įstaigos vidaus informacija, susijusia su klientų lėšomis ir finansiniais duomenimis, šios srities klausimai buvo derinami su įmonių, susijusių su įstaigos kontroliuojančia akcininke, darbuotojais.

Taip pat, anot Lietuvos banko, „Foxpay“ taikytos tapatybės ir prieigos valdymo kontrolės procedūros turėjo trūkumų ir praktikoje neužtikrino, kad tapatybės ir prieigos valdymo procesas būtų įgyvendinamas tinkamai.

O be to, patikrinimo metu įstaiga Lietuvos bankui teikė netikslią ir neišsamią informaciją, todėl nebuvo užtikrintas patikrinimo proceso nuoseklumas.

Taip pat, kaip praneša Lietuvos bankas, nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu su įstaiga kontroliuojančia akcininke artimais ryšiais susijęs, ne kartą teistas asmuo (Vilhelmas Germanas) faktiškai dalyvavo įstaigos veikloje, nors įstaiga tą neigė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl šių ryšių „Foxpay“ pagrindinę akcininkę pripažino neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Ši aplinkybė kėlė pavojų įstaigos veiklos saugumui bei patikimumui.

 Vilhelmas Germanas

Nustatytus pažeidimus Lietuvos bankas įvertino kaip itin šiurkščius ir nenustatė pagrindo tikėtis, kad įstaiga gebėtų veikti stabiliai ir patikimai, užtikrintų tinkamą atitikties ir rizikų valdymo kultūrą, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl to „Foxpay“ licencija buvo panaikinta.

Lietuvos bankas neplaninį „Foxpay“ patikrinimą pradėjo kovo mėnesį. Įstaigos veikla buvo reikšmingai apribota liepos mėnesį, vėliau vyko išsamus nustatytų pažeidimų ir įstaigos paaiškinimų vertinimas.

Elektroninių pinigų licencija „Foxpay“ buvo išduota 2017 m. rugsėjo pabaigoje. 2022 m. ją įsigijo dabartinė įstaigos kontroliuojanti akcininkė. Pagal pajamas iš licencijuotos veiklos „Foxpay“ tarp elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų užėmė 34-ąją vietą, pagal apyvartą – 41-ąją vietą.

Veiksmų chronologija:

  • 2024 m. kovo 18 d. – liepos 9 d. Lietuvos bankas atliko neplaninį „Foxpay“ patikrinimą: tikrinta įstaigos veikla nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. kovo 20 d.;

  • Lietuvos bankas, gindamas viešąjį interesą, birželio 14 d. iš dalies apribojo „Foxpay“ teises teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per mokėjimo sistemą CENTROLink. Apribojimai nebuvo taikomi „Foxpay“ mokėjimams, kurie yra susiję su paslaugomis, teikiamomis viešajam sektoriui;

  • liepos 12 d. Lietuvos bankas apribojo „Foxpay“ veiklą ir paskyrė „Grant Thornton Baltic“ laikinuoju atstovu įstaigos veiklos priežiūrai;

  • nustačius, kad „Foxpay“ nesilaiko nurodymo per mokėjimo sistemą CENTROLink vykdyti tik su viešųjų paslaugų teikimu susijusius mokėjimus, rugpjūčio 13 d. Lietuvos bankas pritaikė papildomas kontrolės priemones;

  • rugsėjo 27 d. Lietuvos bankas iki 2024 m. lapkričio 30 d. pratęsė laikinojo atstovo, vykdančio „Foxpay“ veiklos priežiūrą, darbo terminą;

  • lapkričio 22 d. Lietuvos bankas už šiurkščius ir sistemingus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos ir kitų teisės aktų pažeidimus panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Vyksta ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos

ELTA primena, kad spalio 18 dieną pranešta, jog teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)