„Mėlynoji kortelė“ leidžia profesionalui iš trečiųjų (ne ES) šalių dirbti ir gyventi Lietuvoje bei kitose ES šalyse. Nors verslininkai dažnai užsimena apie vis didėjantį tam tikrų profesionalų stygių Lietuvos darbo rinkoje, kol kas neskubama išnaudoti šios programos privalumų. Tačiau, kaip pastebi Andrejus Mokšinas, tam yra suprantamų priežasčių.
„Mėlynoji kortelė yra pakankamai svarbus reiškinys. Galbūt dar nedaug kas apie tai žino ir yra daug nesupratimo“, - konferencijoje kalbėjo teisininkas. A. Mokšinas pabrėžė, kad „mėlynąją kortelę“ turintis asmuo po penkerių metų gyvenimo Europos Sąjungos šalyje gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi šalyje išdavimo.
Teisininkas paminėjo, kad „mėlynosios kortelės“ koncepcija Lietuvoje įvesta dar 2013 m., tačiau per tuos metus išduota vos 60 tokių leidimų gyventi.
„Iki šiol pastebima, kad Migracijos tarnyboje ne visi darbuotojai vienodai supranta sąlygas, yra ir ginčų tarp teisininkų. Pavyzdžiui, dėl atlyginimo reikalavimo. Pagal taisykles asmeniui, norinčiam gauti „mėlynąją kortelę“ turi būti mokamas 3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atlyginimas, bet praktikoje yra atvejų, kai korteles gauna profesionalai, kuriems bus mokamas dviejų VDU atlyginimas“, - pastebėjo teisininkas.
Keičiasi ir laikino leidimo gyventi šalyje terminas: įvedus sistemą Lietuvoje iš pradžių terminas buvo vieneri metai, dabar – treji. ES direktyva numato 1-4 metų terminą.
2013-2016 m. daugiausia profesionalams išduodamų laikinų leidimų gyventi gavo Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Iš viso išduota 309 „mėlynųjų kortelių“.
Kalbant apie veiklos sritis, kurių profesionalams išduodama daugiausia „mėlynųjų kortelių“, pirmauja IT sektorius, antroje vietoje – pedagoginis darbas, pavyzdžiui, akademikai iš JAV, trečioje – vadovai.
Kaip vardijo teisininkas, trečiųjų šalių piliečiams, norintiems, gauti „mėlynąją kortelę“ taikomi tam tikri reikalavimai. Pirmasis – aukštasis išsilavinimas. Antras – ar reikiamos srities specialistų Lietuvoje tikrai trūksta. Trūkumą turi patvirtinti Darbo birža.
„Teikiant dokumentus, reikia Darbo biržai darbo skelbimą, kuris nepadėjo susirasti darbuotojo. Paradoksalu tai, kad Darbo birža nepriima elektroninio skelbimo varianto, todėl reikia juos spausdinti ir nešti popierinius variantus“, - kalbėjo „Login“ pranešėjas.
„Greitesnis variantas yra darbuotojui mokant ne mažesnį nei trys vidutiniai darbo užmokesčiai Lietuvoje. Tokiu atveju nereikalingas Darbo biržos sprendimas dėl profesionalų trūkumo. Taip procesas sutrumpėja pora mėnesių“, - aiškino A. Mokšinas.
Darbdaviui keliama ir daugiau papildomų reikalavimų: šis turi būti susimokėjęs visus mokesčius valstybei, darbuotojui pretendentui turi būti surastas ir suteiktas būstas.
Iš viso „mėlynosios kortelės“ gavimo procesą sudaro trys stadijos: kreipimasis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuris turi įvertinti, ar pretendento išsilavinimas atitinka Lietuvos aukštojo išsilavinimo standartus. Ši stadija užtrunka iki mėnesio.
Antruoju etapu kreipiamasi į jau minėtą Darbo biržą, kuri turi pripažinti, kad šalyje trūksta tam tikros kvalifikacijos darbuotojų.
Ir paskutiniame etape kreipiamasi į Migracijos tarnybą. Čia svarstymas, pasak teisininko, užtrunka 2-3 savaites.
Kalbant apie Europos Sąjungą, A. Mokšinas pastebėjo, kad daugiausia, net apie 90 proc. „mėlynųjų kortelių“ yra išduota Vokietijoje.
Vokietijoje taikomas 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimo reikalavimas kandidatui gauti „mėlynąją kortelę“. Padidintos paklausos specialybėms (mokslininkai, matematikai, gydytojai, IT specialistai, inžinieriai) – 1,2 vidutinio darbo užmokesčio alga.
A. Mokšino pastebėjimu, būtent atlyginimo reikalavimas ir yra vienas iš didesnių stabdžių, kodėl ši programa nėra tokia populiari, nors susidomėjimas ja ir yra.
Kalbėdamas apie ateitį, teisininkas priminė apie laukiančius „mėlynosios kortelės“ išdavimo reikalavimų pakeitimus. Tikimasi, kad juos priėmus iki vieno mėnesio ar 15 dienos skubos tvarka leidimo išdavimo procesas, kuris dabar gali užsitęsti iki 3-4 mėnesių. Taip pat reikalavimas mokėti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą turėtų būti sumažintas iki 1,5 VDU.
Vis dėlto teisininkas nurodo ir galimas neigiamas pasekmes tokio palengvinimo: gali atsirasti didesnė konkurencija su vietine darbo rinka; gavus leidimą ir atsivežus darbuotojus į Lietuvą jų darbas gali būti galutinai neįformintas ar mokamas mažesnis nei numatytas atlyginimas; didėti tolimesnė migracija į kitas ES šalis.