Kaip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaitė, Iranas, seniau stengęsis nebendradarbiauti, bando vėl susijungti su Vakarais. „Nors šie pokyčiai labiau susiję su ekonomika, akivaizdu, kad jie palies ir politinę sritį: Iranas vis tiek per ekonomiką privalės švelninti savo politiką, kad ji atitiktų verslo interesus“, – pastebi politologė.
Dėl ekonominių interesų švelnės ir politika
Tai, kad Iranas įvykdė savąją branduolinio susitarimo dalį, Tarptautinės atominės energetikos agentūros generalinis direktorius paskelbė sausio viduryje. Teigiama, kad per pusmetį šalis išmontavo plutonio reaktorių, keturis kartus sumažino urano sodrinimui skirtų centrifugų skaičių, tai pat į Rusiją išsiuntė beveik visą turėtą prisodrintą uraną. Net jei ir norėtų pasigaminti branduolinį ginklą, Iranas po šių pokyčių užtruktų ne mažiau kaip metus.
Vakarai ryžtingus Irano veiksmus įvertino greitai. Europos Sąjunga ir JAV panaikino ilgai galiojusias dėl branduolinės politikos šaliai skirtas ekonomines sankcijas. Tiesa, tikslinės sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų ar Irano raketų programos išlieka.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Ievos Koreivaitės, po sankcijų panaikinimo Iranas bando sugrįžti į politinę ir ekonominę bendruomenę. Pavyzdžiui, turėtų pradėti veikti tarpbankiniai pavedimai, o šalis turi atgauti lėšas, įšaldytas užsienio bankuose, prognozuojama, kad Irano vidaus produktas bus apie 5 proc. Taip pat atpigs importo ir eksporto kaštai – tai reiškia, kad per metus šalis sutaupys apie 15 mlrd. JAV dolerių.
„Iranas, seniau stengęsis nebendradarbiauti ir nebendrauti, per ekonominius ryšius labai stipriai bando vėl susijungti su Vakarais, tarkim, siūlo saugias investicijas, už kurias garantuotų Irano vyriausybė. Nors šie pokyčiai labiau susiję su ekonomika, akivaizdu, kad jie palies ir politinę sritį: Iranas vis tiek per ekonomiką privalės švelninti savo politiką, kad ji atitiktų verslo interesus“, – pastebi I. Koreivaitė.
Iranas – pasauliui atsiverianti rinka
78 mln. gyventojų turintis Iranas, pasak I. Koreivaitės, yra pasauliui atsiverianti rinka. Pavyzdžiui, šaliai reikia gerinti visą naftos gavybos infrastruktūrą, tad tam bus bandoma pritraukti investicijų ir užsienio ekspertų. Be to, Irano lėktuvai buvo gana seni ir nebesaugūs, tad jie yra vienas pirmųjų pirkinių.
„Iranui reikia daugelio vakarietiškų prekių, nes šalis labai ilgai buvo uždara valstybė, apribota sankcijų, ir beveik jokia prekyba neegzistavo, Iranas beveik visus maisto produktus pasigamindavo pats. Taip pat labai svarbus kokybės klausimas – iraniečiai tikrai laukė, kol pasirodys vakarietiška aukštesnės kokybės produkcija“, – kalba I. Koreivaitė.
Tai, kaip Iranas siekia atnaujinti ryšius, galima pastebėti per įtemptą šalies prezidento Hassano Rouhani darbotvarkę. Jam viešint Prancūzijoje, susitarta dėl daugiau nei šimto ,,Airbus“ orlaivių įsigijimo, sandorio vertė – 25 mlrd. JAV dolerių. Taip ketinama atnaujinti ir pagausinti dėl sankcijų nuskurdintą Irano aviaciją.
Kai prezidentas buvo susitikęs su popiežiumi Pranciškumi, kai kurie italai piktinosi, kad apnuogintos antikinės Veneros ir Dioniso skulptūros per vizitą buvo paslėptos po baltomis dėžėmis. Ši žinia nustelbė pasirašytus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus, kurių vertė – dar 17 mlrd. eurų.
Vakarų bendrovės vėl krauna Irano naftą. Iranas, būdamas ketvirtoje vietoje pagal žaliavinės naftos išteklius, Europai planuoja pardavinėti po 300 tūkst. barelių naftos per parą. Tokie ketinimai dar labiau mažino naftos kainas. Po penkerių metų pertraukos į JAV vėl leidžiama įvežti persiškus rankų darbo kilimus. Jų pardavėjai teigia, kad šimtmečių menas neturi nieko bendra su politika.
Didėja turistų srautai
Persijos kultūros klubo Lietuvoje vadovė Edita Muraškaitė sako, kad vakariečiams labai svarbus ir Irano šafranas, nes jis pats geriausias, kokybiškiausias ir tikriausias. Be to, šalis turi antrą pagal dydį pasaulio žalvario kasyklą, taigi laukiama ir žalvarinių dirbinių.
„Labai daug projektų galėtų užsimegzti, pavyzdžiui, ekologijos srityje, kur mes esame labiau pažengę, o jie mažiau, – pastebi E. Muraškaitė. – Be abejo, vakariečius domina persiški kilimai, inkrustacijos. O iraniečių suvenyrai labai pigūs, rankų darbo dirbiniai nuostabiai gražūs, labai kokybiški, nesugadinti turizmo verslo, dar autentiški.“
Pernai Teheraną aplankė 4 mln. turistų. Pasak E. Muraškaitės, į patį Iraną jie neretai plūsta dėl senosios architektūros, nes tai ir didžiausia, ir viena seniausių imperijų pasaulyje. Be to, pabrėžia ji, iraniečiai labai svetingi, atviri ir mėgsta bendrauti.
Dar prieš sankcijų panaikinimą, pastebi Persijos kultūros klubo Lietuvoje vadovė, išaugo turistų iš Lietuvos susidomėjimas Iranu. Tiesa, jį sustabdė neseniai paaštrėję santykiai tarp šiitiško Irano ir suitiškos Saudo Arabijos: ši įvykdė egzekuciją žymiam šiitų dvasininkui, o po to buvo padegta Saudo Arabijos ambasada Teherane.
Auga ir ekonominė, ir politinė galia
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja I. Koreivaitė pastebi, kad senos įtampos tarp šių šalių po sankcijų panaikinimo išlieka. Tačiau natūralu, kad Iranas, buvęs visiškai izoliuotas ir jautęs labai stiprią įtampą tiek su Vakarais, tiek su regioninėmis šalimis, negalėjo taip pasikeisti per keletą metų, kol vyko derybos.
„Saudo Arabija ir Iranas visada konkuravo ir pykosi dėl lyderystės regione. Sakoma, kad Saudo Arabijos ir Irano santykiai niekaip negali virsti ginkluotu konfliktu, nes abi šalys gerai žino, kaip viena kitą galėtų paveikti, o jeigu jau ginkluotas konfliktas prasidėtų, nei vienos, nei kitos neliktų. Tačiau reikia galvoti, ar šis kivirčas nėra strateginis žingsnis: Iranas ir Saudo Arabija Sirijoje, kur vyksta konfliktas, stovi skirtingose barikadų pusėse“, – kalba I. Koreivaitė.
Irano santykiai išlieka įtempti ir su Izraeliu. Šios šalies lyderiai nuolat kartojo, kad Irano branduolinis susitarimas – istorinė klaida. Baiminamasi, kad po sankcijų panaikinimo praturtėsiantis Iranas gausiau finansuos Izraeliui pavojingą „Hamas“.
Nors susitarimas neretai laikomas svarbia JAV prezidento Baracko Obamos diplomatijos pergale, jam priešinasi dalis šalies respublikonų. Vakarai kritikuoja Irano susitarimus su Rusija dėl karinės ginkluotės įsigijimo, taip pat – dėl paramos Sirijos diktatoriui Basharui al Assadui. Po sankcijų panaikinimo auga ekonominė Irano galia, akivaizdu, kad politinė – taip pat.