„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ atsitraukia. Jau netrukus pirmoje tokioje parduotuvėje Švenčionėliuose bus įrengta ir įprasta tradicinė kasa šalia savitarnos kasų.

„Norfos“ įmonių vadovas Dainius Dundulis pripažįsta, kad eksperimentas nepasiteisino, tačiau vis tiek nestokoja vilties, kad prekybos sistema keisis iš esmės. Po 10 metų, jo manymu, kasininkų turėtų nebelikti.

Ateityje turėtų nebelikti ir dar daugiau profesijų, pavyzdžiui, vairuotojų, buhalterių. Apie tai skambina varpais ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), parengusi leidinį, kaip pasiruošti darbo pokyčiams darbo rinkoje ir kokie iššūkiai laukia.

Tuo metu Lietuvos ekonomistai įžvelgia tiek teigiamų, tiek gąsdinančių tendencijų. Baiminamasi, kad Lietuvą užplūs bedarbių būriai, tačiau laiku ir protingai sudėliojus prioritetus, šalis kaip tik galėtų stipriai išlošti.

Pirkėjai laimėjo

Lygiai prieš metus „Norfa“ pirmoji žengė drąsų žingsnį ir Švenčionėliuose atidarė parduotuvę tik su 6 savitarnos kasomis.

Prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis tada DELFI komentavo, kad tokį modelį įmonė planuoja taikyti ir kitur.

Taip ir buvo padaryta. Šių metų pradžioje atsidarė dar dvi tokios parduotuvės Trakuose ir Gruzdžiuose, tačiau gana greit jose buvo įrengta ir po dvi normalias kasas.

„Švenčionėliuose tuoj statysime vieną normalią kasą, kaip padarėme Trakuose ir Gruzdžiuose. Yra problemų, yra nepatogumų. Yra pirkėjų, kurie nenori naudotis tokiomis kasomis, yra tokių, kuriems tai nepatogu.

Iš tikrųjų, jei pirkėjas perka didesnį krepšelį, ta lėkštutė, kur reikia sudėti prekes, yra per maža, todėl jam tenka viską daryti du kartus – pusę prekių nuskanuoti, susimokėti ir paskui dar kartą tą patį daryti“, – sako jis.

Nepasiteisinus tokių parduotuvių sprendimui, prekybos tinklas kol kas atsisako planų dėl tolimesnės plėtros.

Tačiau D. Dundulis nepasiduoda, jis teigia, kad apsipirkimo ir atsiskaitymo srityje dar tikrai sulauksime inovacijų ir per 10 metų kasininkų turėtų nebelikti.

„Manyčiau, kad tai ne paskutinis sprendimas, kas vyks su pačia apsipirkimo vieta. Prie išmaniųjų telefonų vyresnioji karta šiandien taip pat vis dar pratinasi. Be to, turime pripažinti, kad yra konkurentų, kurie turi kito tipo kasas. Nieko nepadarysi, mes turime taikytis prie pirkėjų, o ne jie prie mūsų.

Masiniam naudojimui kol kas gal per anksti, bet paskui atkeliaus specialios technologijos, kai kameros matys, ką pirkėjas paėmė ir suskaičiuos galutinę sumą, o jam beliks tik atsiskaityti“, – teigia jis.

Baiminamasi bedarbių būrių

Nors prekybos tinklai, veikiantys Lietuvoje, kol kas vangiai kalba apie pokyčius prekyboje ir teigia neplanuojantys rizikuoti taip kaip „Norfa“, „Luminor“ banko vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad laikui bėgant kasininkių likimas vis tiek pakibs ant plauko.

Neišvengiamai bus automatizuojami, robotizuojami rutininiai darbai: „Tokių darbų mažės ir kyla klausimas, ką mes veiksime po keliasdešimt metų, kai dirbtinis intelektas, robotai pakeis didžiąją dalį profesijų, įskaitant auditorius, finansininkus, buhalterius.

Yra padaryta nemažai tokias tendencijas rodančių įdomių tyrimų – tiek EBPO, tiek – Pasaulio banko, kur rikiuojamos profesijos, per 5–10 metų atsirasiančios ant išnykimo ribos.“

I. Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuvai tai yra nemenkas iššūkis, todėl turime ypač suklusti: „Lietuvai tos tendencijos yra gąsdinančios, nes ant išnykimo ribos yra daugiausia dirbančiųjų įtraukiančios profesijos.

Tarkime, sunkvežimių vairuotojai, prekybos centrų pardavėjai, kasininkai, buhalteriai – tai tos profesijos, kurios visą laiką atrodė stabilios ir saugios. Tai pagrindiniai sektoriai – didžiausi darbdaviai, todėl Lietuvai reiktų struktūriškai sistemingai keistis, kad darbo jėgos klausimą ateityje būtų lengviau spręsti.“

Ekonomistė pažymi, kad jei nebus teikiamas dėmesys edukacijai ir perkvalifikavimui, ateityje galime susidurti su bedarbių būriais.

„Valstybė turi spręsti, ką daryti šiame technologijų spurte, kai darbo neteks labai reikšmingos visuomenės grupės dėl savaeigių automobilių išpopuliarėjimo, robotizacijos. Tie žmonės kažkur turės save realizuoti, tačiau dalis – neturės kaip“, – sako ji.

Daugiau galimybė nei grėsmė

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad į pokyčius darbo rinkoje reikia žiūrėti labiau kaip į galimybę, o ne grėsmę.

„Automatizacija, robotizacija pakeičia nuobodžius, rutininius darbus, kuriais žmonės retai būna kada patenkinti, jie retai gauna gerą užmokestį ir retai save realizuoja.

Kaip parodė ankstesnės pramoninės revoliucijos, nykstant nemaloniems, nuobodiems darbams atsiranda vis daugiau įdomesnių, reikalaujančių aukštesnių kompetencijų darbų, kuriuose daug lengviau save realizuoti, o pajamos – geresnės“, – sako jis.

Anot ekonomisto, kasininkų išties turėtų nebelikti, tačiau dar prireiks nemažai laiko: „Tie procesai vyksta lėtai. Pirmos automatinės degalinės Lietuvoje atsirado prieš 20 metų, automatinės kasos – prieš 10 metų, tačiau darbo rinkos struktūros tai stipriai nepakeitė.

Be to, didžioji dalis prekybos sektoriuje dirba ne kasininkais, o salės darbuotojais, ruošia maistą ir pan. Yra visokių kitų funkcijų, kur tas automatizavimas daug sudėtingesnis, todėl reikia tik džiaugtis, kad neįdomiausią ir prastai apmokamą darbą dirbantys bus išlaisvinti.“

Jis sutinka, kad svarbiausia valstybei sudėlioti savalaikius prioritetus, tačiau neįžvelgia, jog Lietuvą galėtų užlieti bedarbių būriai.

„Neverta baimintis, kad dėl automatizacijos turėsime didesnę nedarbo riziką. Reikia turėti omenyje, kad Lietuva turi kitą problemą – tai visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, vadinasi, ateityje bus darbuotojų trūkumas, o ne jų perteklius.

Ir dabar statybų, transporto sektoriai su tuo susiduria ir tik imigracijos dėka sugeba užpildyti laisvas darbo vietas, nes, pavyzdžiui, transporto sektoriuje, didžioji dalis naujai įdarbinamų darbuotojų yra ne lietuviai, o ukrainiečiai, baltarusiai“, – pažymi jis.

Pasitikrinkite, ar jūsų profesijai kyla grėsmė

N. Mačiulis teigia, kad nors teoriškai daugybė profesijų turėtų nykti, tai dar nereiškia, kad tai bus realybėje.

„Nepaisant prognozių, kad iki pusės darbų gali būti prarasta, tai labiau tik teorinė galimybė. Per dešimtmetį, manau, bus automatizuoji tik lengviausiai tam pasiduodantys darbai.

O daugybė darbų, kuriems atlikti reikia aukšto ar profesinio išsilavinimo, liks – tai šaltkalviai, santechnikai, kirpėjai.

Taip pat išliks darbai, kuriems reikia kritinio mąstymo, kūrybiškumo, kompleksinių problemų sprendimo“, – sako jis.

2015 metais Oxfordo universitetas kartu su verslo konsultacijų bendrove „Deloitte“ atliko tyrimą, kurį publikavo BBC. Jame išryškėjo, kad daugiau nei trečdalis įvairių Jungtinėje Karalystėje populiarių profesijų po dvidešimties metų turi riziką išnykti.

Pasitikrinti, ar jūsų profesija turi tendenciją išnykti galite ČIA.