Prekybininkai pastebi, kad dalis vagiliaujančių asmenų į šią „veiklą“ žiūri kaip į darbą ir pagauti dar tą pačią dieną sugrįžta vogti.
Birželio pabaigoje „Delfi“ aprašė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos siūlymus, kaip kovoti su šia problema – svarstyta, kad vagiliaujantiems asmenims nuo mėnesio iki metų galėtų būti uždrausta lankytis prekybos vietoje, o „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sakė, kad prie įėjimo į parduotuvę būtų galima pastatyti kameras, kurios būtų sujungtos su policijos serveriais.
Įprasta, kad dalis prekių yra žymimos apsaugomis nuo vagysčių, tačiau viešojoje erdvėje pastebima, kad jos atsiduria ir ant maisto produktų.
Štai socialiniame tinkle „Reddit“ vartotojas įkėlė nuotrauką, kuri, kaip rašė jis, daryta Tuskulėnų gatvėje, Vilniuje, įsikūrusioje „Maximos“ parduotuvėje. Kadre matyti, kad skardinės su raudonaisiais ikrais yra įpakuotos į dėžutę, o ši paženklinta apsauga nuo vagysčių.
Vagia alkoholį, kosmetiką, loterijos bilietus
„Maximos“ tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė „Delfi“ komentavo, kad vagysčių prevencijai parduotuvėse taikomas prekių žymėjimą vizualiomis ir nematomomis apsaugos priemonėmis, taip pat vykdomas akylas vaizdo kamerų stebėjimas. Nuotraukoje, jos teigimu, matyti viena iš vizualių apsaugos priemonių.
Tinklo atstovė įvardijo, kad dažniausiai prekybos tinklo parduotuvėse pasisavinamos tos prekės, kurios vėliau gali būti realizuojamos šešėlinėje rinkoje: alkoholis, kava, kosmetikos priemonės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai. Taip pat dažnai vagiami ir loterijos bilietai, kurių laimėjimą siekiama vėliau pasisavinti.
„Apsaugos priemonėmis dažniausiai žymime alkoholinius gėrimus, kosmetiką, buitinę techniką, žaislus ir net maisto prekes, pavyzdžiui, brangesnius mėsos gaminius ar nuotraukoje matomus ikrus, sūrius, žuvies gaminius ir kita“, – komentare dėstė I. Trakimaitė–Šeškuvienė.
Anot jos, stebima, kad didelė pakartotinų vagysčių, kai tas pats asmuo reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse, problema išlieka.
Vis tik nusikalstamumo mažėjimui įtakos turi praėjusiais metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos metu priimta nutartis, pagal kurią buvo suformuota atitinkama teismų praktika, t. y. kad nustačius sisteminius to paties asmens vagystės atvejus, kurių visuma sudaro 150 eurų ir daugiau, gali būti pripažinta kaip turinti tęstinės nusikalstamos požymius ir kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, o ne kaip atskiri administraciniai nusižengimai.
„Matome, kad naujoji teismų praktika padeda sudrausminti vagius – juos neretai atgraso baudžiamoji atsakomybė, o paskirta laisvės atėmimo bausmė užkerta kelią daryti naujas vagystes. Praktika parduotuvėse įvykdytas vagystes kvalifikuoti kaip turinčias tęstines nusikalstamos veikos požymius išties vis dažniau taikoma policijoje, prokuratūroje ir teismuose“, – nurodė ji.
Vis dėlto net ir ši ar kitos prevencinės priemonės ir taikomos administracinės atsakomybės nekeičia asmenų elgesio, kurie už vagystes yra teisti 10–30 kartų, sakė „Maximos“ atstovė.
„Atvejus, kai miestų ar atskirų rajonų mastu sumažėja vagysčių skaičius, neretai pajaučiame tada, kai sistemines vagystes darantiems asmenims teismai taiko laisvės atėmimo bausmes.
Tad daug dirbame sisteminių vagysčių klausimu – analizuojame vagysčių būdus, sistemiškumą, vagiamas prekes ir kt. Apsaugos darbuotojai vaizdo stebėjimo sistemų pagalba ar kitais būdais nustatę, kad vagystės vykdomos sistemiškai vieno ir to paties asmens, visada informuoja policiją tiek ir sučiupus vagį parduotuvėje, tiek ir vagysčių faktą nustačius vėliau“, – sakė I. Trakimaitė–Šeškuvienė.
Savitarnos kasoje dažniausiai pasitaikanti sukčiavimo schema – kai pasirinkta prekė yra kelis ar keliasdešimt kartų pigesnė nei išties perkama. „Sukčiai įžūliai renkasi prekes net iš skirtingų prekių grupių ir vietoje brangios sveriamos prekės įsimuša pigią. Pavyzdžiui, vietoje riešutų – svogūnus. Sukčių prekių asortimentas, kurias bandoma įsigyti gudraujant, itin platus. Vėliau nusikaltimą įvykdę asmenys prekes naudoja savo reikmėms arba jas perparduoda“.
Tačiau ji tvirtino, kad tokius atvejus padeda suvaldyti savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas, taip pat padeda specialios programos, identifikuojančios prekes savitarnos kasose, ir apie jų neatitikimus garsiniais ir vaizdiniais signalais pranešančios savitarnos kasų bei apsaugos darbuotojams.
Dažnu atveju padedant policijos pareigūnams nesąžiningai apsipirkę asmenys yra nustatomi net ir praėjus kuriam laikui po įvykdyto sukčiavimo.
