Palygino kainas: kodėl italai valgo pigiau ir sveikiau už lietuvius

Lietuva išgyvena naują turizmo atmainą: ne egzotinis-nuotykinis, nebe poilsinis ir netgi ne kultūrinis. Ne slidinėjimo ir ne retų paukščių stebėjimo. Reiškinio pavadinimas – PVM turizmas. Kur mažesnis, ten ir važiuoja. Jeigu dviženklis – stop. Jeigu patraukliai paskaičiuotas ir pateiktas – pirmyn, į kelionę ieškoti pridėtinės vertės mokesčio rojaus.

Šiandien kelias PVM rojaus link vingiuoja pro Suvalkų arba Lazdijų pasienio postus pas kaimynus į Lenkiją, nes pats geriausias PVM – nulinis. Žmonės važiuoja, nes ten maistas pigus. Klausimas, ar tas maistas kokybiškas, sveikas ir pigus, ar tik pigus, kol kas nelabai domina. Tai problematika, kuriai abejingos tiek abiejų šalių vyriausybės, tiek maisto pirkėjai. Pastarieji vadovaujasi požiūriu „kuo daugiau maisto už kuo mažesnius pinigus“.

Lenkijos ir Lietuvos požiūris į maisto kainų politiką yra diametraliai priešingas, tarsi abi šalys gyvuotų skirtingose planetose. Bet Europoje esama ir kitokių maisto PVM strategijų. Ar įmanoma atsižvelgti ne tik į maisto prieinamumą, bet ir į kokybę, sveikatingumą? Viduržemio jūros baseino valstybių patirtis rodo: taip, įmanoma.