Naujausioje prognozėje TVF sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3 proc. 2019 metais ir 3,4 proc. 2020 metais. Pasaulio ūkio augimas šiemet turėtų būti lėčiausias nuo 2008–2009 metų krizės.
Tarp Lietuvos kaimynių kitąmet sparčiausiai augs Lenkija – 3,1 proc., Latvijai numatomas 2,8 proc. augimas, Rusijai – 1,9 proc., Baltarusijai – 0,3 proc.
Iš didžiųjų ekonomikų į akis krenta Indija, kur prognozuojamas net 7 proc. BVP padidėjimas. Nors ir lėtesnis nei praeityje, tačiau vis tiek spartus jis išliks Kinijoje (5,8 proc.).
Jungtinėse Amerikos Valstijose, TVF manymu, ekonomika 2020 metais gali padidėti 2,1 proc., Vokietijoje – 1,2 proc., Didžiojoje Britanijoje – 1,4 proc., Prancūzijoje – 1,3 proc., Japonijoje – 0,5 proc.
Grėsmingai lėtėja
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas anksčiau yra sakęs, kad pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų.
Spalį vykusiuose Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone kalbėjęs V. Vasiliauskas sakė, kad augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, o veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės.
„Tarptautinės prekybos konfliktų trikdomas pasaulio ūkio augimas pavojingai išsikvepia, todėl itin svarbu, kad į ekonomikos gaivinimo darbus prie centrinių bankų prisijungtų ir šalių vyriausybės. Dalis ekonominių sunkumų patiriančių šalių dar turi finansinių rezervų. Tokiose ekonomikose augimą paskatintų papildomos vyriausybių išlaidos – pavyzdžiui, viešosios investicijos, didinančios ūkio potencialą“, – sako V. Vasiliauskas.
Pranešime pastebėta, kad TVF vertinimu, pasaulyje ypač lėtėja pramonės gamybos augimas, o pagrindinė sektoriaus problemų priežastis – tebesitęsiantis prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos.
„Prekybos suvaržymai gamybos apimtį veikia tiek tiesiogiai dėl prastesnių eksporto ir importo sąlygų, tiek netiesiogiai dėl tvyrančio neapibrėžtumo įmonėms atidedant investicijas. Lėtėjant pramonės gamybos ir investicijų augimui, atitinkamai stoja ir tarptautinės prekybos augimas.
2019 metais tarptautinė prekyba augs vos 1,2 proc. – spalio mėn. prognozė, palyginti su liepos mėn., nurėžta daugiau nei perpus. Pernai tarptautinė prekyba augo 3,8 proc.“, – dėstoma jame.
V. Vasiliauskas sakė, jog problemos gamybos sektoriuje ilgainiui gali persilieti ir į anksčiau vilčių teikusį paslaugų sektorių – jau matome pirmuosius užkrato plitimo ženklus.
„Tokia įvykių raida gali turėti labai rimtų pasekmių visai pasaulio ekonomikai. Dėl to itin svarbu, kad pinigų politikos priemones tinkamai papildytų veiksmai ir kitose ekonominės politikos srityse. Dalyje valstybių, ypač kai kuriose buksuojančiose euro zonos šalyse, papildomas fiskalinis impulsas galėtų įpūsti naujos gyvybės jų ekonomikoms“, – sakė jis.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, Lietuvoje situacija kitokia: ekonomika vis dar auga sparčiai, todėl didinti biudžeto išlaidas nėra būtina – turime laikytis fiskalinės drausmės ir ruošti „pagalvę“ galimiems sukrėtimams.
Lietuvos ir visos euro zonos ekonomikos atsparumą sustiprintų spartesnis struktūrinių reformų įgyvendinimas – pavyzdžiui, skatinant aktyvesnį skirtingų visuomenės grupių dalyvavimą darbo rinkoje.