SEB bankas 2020 metais tikisi 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo – ši prognozė nustatyta dar šių metų sausį. Toks prognozuojamas augimas yra gerokai kuklesnis negu tikėtina 3,6 proc. ūkio plėtra 2019 metais. Ar kitų metų prognozė ir vėl nėra pernelyg atsargi, priklauso nuo to, kaip 2020 metais seksis svarbiausiems ekonomikos sektoriams susidoroti su didžiausiais iššūkiais.
Anot ekonomisto, reikėtų prisiminti, kad ir šiemet keturi ekonomikos sektoriai – transportas, prekyba, apdirbamoji gamyba ir statybos – lėmė daugiau negu du trečdalius (arba 2,6 iš 3,6 proc.) ekonomikos augimo, o likę sektoriai, tarp kurių atrastume ir IT, ir finansų, ir profesinės ar mokslinės veiklos paslaugas, – mažiau negu trečdalį.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pateikia penkis svarbiausius rizikos veiksnius, kurie lems, kokie bus kiti metai Lietuvos ekonomikai ir kiekvienam gyventojui.
1. Pasaulio ekonomikos kryptis 2020 metais.
Naujausi JAV, Europos Sąjungos ir Kinijos duomenys rodo, kad verslo lūkesčiai stabilizuojasi. Tai leidžia drąsiau prognozuoti, kad ekonomikos plėtra mums svarbiausiose Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse kitais metais nebebus lėtesnė negu šiemet.
Nepaisant to, augimas net ir esant palankiam scenarijui bus gana vangus ir priklausys nuo vėl galinčių atsinaujinti prekybos karų ar geopolitinių konfliktų. Mūsų šalies pramonės bendrovės šiemet parodė, kad ankstesnių metų įdirbis duoda saldžių vaisių. Per devynis mėnesius pramonė, neįtraukus naftos perdirbimo veiklos rezultatų, Lietuvoje ūgtelėjo 5,4 proc., arba tik truputį lėčiau negu 2017 ar 2018 metais, kai padėtis eksporto rinkose buvo daug palankesnė. Bet spalį ir lapkritį pramonė augo jau gerokai lėčiau – metinis pokytis nebesiekė 2 procentų. Tikimės, kad 2020 metais Lietuvos pramonė augs, bet kukliau negu šiemet.
Viena vertus, kai kuriuose sektoriuose užsakymų bus mažiau dėl dar kurį laiką išliksiančių problemų Europos automobilių ir mašinų pramonės sektoriuje. Bet gamybą kitąmet didins tos įmonės, kurios daug investavo 2018–2019 metais, pavyzdžiui, medienos ir baldų sektoriaus bendrovės. Taip pat Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje šiemet gamybą pradėjusios įmonės kitąmet daugiau prisidės prie visos pramonės rezultatų.
2. Statybų sektoriaus įmonių finansinė padėtis.
2019 metais Lietuvoje statybų sektoriaus pajamos ir pelnas augo, bet tuo pat metu sparčiai daugėjo nuostolingai veikiančių įmonių, susidūrusių su finansinėmis problemomis (2019 metų trečią ketvirtį dirbo 42 proc. statybos bendrovių, arba daugiausiai nuo 2010 metų atitinkamo ketvirčio).
Kelios didelės ir seniai rinkoje veikiančios įmonės dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi į teismą. Jų finansiniai sunkumai daro neigiamą įtaką visai rinkai: mažėja rangovų, subrangovų, tiekėjų ir kitų susijusių asmenų pasitikėjimas vieni kitais, todėl didėja apyvartinio finansavimosi poreikis sektoriuje ir labiausiai nukenčia finansiškai silpniausi rinkos dalyviai.
Nenuostabu, kad bankų ir kitų kreditorių požiūris į šio sektoriaus įmones taip pat yra atsargus. Gerai tai, kad 2020 metais Lietuvoje statybų bendrovės turės darbų ne mažiau negu šiemet, o didesnis užsakymų nuosmukis rinką aplankys po metų mažėjant Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų įtakai rinkoje.
Tačiau statybų darbų sąnaudos toliau didės dėl nors ir lėčiau, bet vis vien augsiančio vidutinio darbo užmokesčio sektoriuje. Tai kels problemų toms įmonėms, kurios pastaraisiais metais aukojo pelną dėl didesnių statybos darbų užsakymų.
3. Mobilumo paketas.
Transporto sektoriaus augimas per pastaruosius dvejus metus lemia penktadalį viso Lietuvos ekonomikos prieaugio. Sektoriaus plėtrą labiausiai skatina tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu besiverčiančių bendrovių, sugebančių prisitraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių, plėtra.
Tačiau Mobilumo paketas verslo sąlygas pakeis. Jeigu jo galutiniame variante išliks reikalavimas kartą per aštuonias savaites grąžinti vilkiką į registracijos vietą, didžiosios transporto įmonės nesivaržys perregistruoti vilkikus ir darbinti vilkikų vairuotojus Lenkijoje ar Vokietijoje, taip pasiimdamos ir šio sektoriaus sukuriamą BVP iš visos Lietuvos ekonomikos pyrago.
Tokie veiksmai kitąmet dar nebus masiniai, o didžiausia perregistravimo banga turbūt nusiris 2021 metais. Šio sektoriaus indėlis į Lietuvos ekonomikos augimą 2020 metais bus gerokai mažesnis ir dėl lėtesnių pačių įmonių augimo ambicijų.
4. Darbo rinka.
Šiemet, priešingai negu tikėtasi prieš metus, nedarbas Lietuvoje nustojo smukti, ir bedarbių skaičius, Statistikos departamento duomenimis, trečią ketvirtį buvo 6 tūkst. didesnis negu prieš metus. Estijoje ir Latvijoje nedarbas šiemet vis dar mažėjo toliau. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas bedarbių skaičius lapkritį buvo 2 tūkst. didesnis negu prieš metus. Teigti, kad kalta sumažėjusi darbo paklausa, per anksti.
Panašu, kad padidėjęs nedarbas yra susijęs su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, kai darbo netekę gyventojai dėl kvalifikacijos ir pasitikėjimo savimi trūkumo negali susirasti darbo. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo nuo 5,9 iki 6,1 proc., ir jį labiausiai lėmė nuo 1,7 iki 1,9 proc. išaugęs ilgalaikis nedarbas.
Kita vertus, darbuotojų skaičius per metus Lietuvoje ūgtelėjo net 22 tūkstančiais, o daugiau negu pusę augimo lėmė darbuotojų skaičiaus padidėjimas transporto sektoriuje dėl didesnio dirbančių užsieniečių skaičiaus. Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje šių metų pabaigoje buvo truputį mažesnis negu prieš metus, bet įmonių atstovų apklausos kol kas nerodo aiškių požymių, kad kitąmet bus daugiau bendrovių, kurios mažins darbuotojų skaičių. Prognozuojame, kad darbuotojų skaičius 2020 metais Lietuvoje augs minimaliai, ir tai bus vienas iš veiksnių, kodėl vidaus vartojimas kitąmet didės lėčiau negu šiemet.
5. Tiesioginės užsienio investicijos.
2019 metais pranešimų apie pritrauktus naujus užsienio investuotojus Lietuvoje netrūko. Tiesa, daugiausia buvo žinių apie pritrauktas palyginti mažesnes investicijas, bet jų gausa ir pasiskirstymas pagal paslaugų ir pramonės sektorius rodo, kad susidomėjimas Lietuva nėra sumažėjęs.
Darbuotojų skaičius verslo paslaugų centruose šiemet, mūsų duomenimis, išaugo beveik 1,5 tūkst., nepaisant „Barclays“ pasitraukimo ar keliais šimtais sumažėjusių darbuotojų skaičiaus Kaune įsikūrusioje „Intermedix Lietuva“. Kitąmet darbuotojų skaičius šiame sektoriuje augs lėčiau, prisitraukti investuotojų nebus lengviau – į darbo rinką ateinančių jaunų žmonių Lietuvoje toliau mažėja. Šiemet ypač jaunus ir ambicingus žmones turėjo pradžiuginti tai, kad įmonė „Vinted“ oficialiai pelnė vienaragio vardą – tokios sėkmės istorijos pritraukia ne tik daugiau užsienio dėmesio, bet ir didina mūsų pačių pasitikėjimą savo žmonėmis.
Galiausiai šiais metais buvo sudaryti keli rekordinio dydžio ir su rekordiškai mažu pajamingumu sandoriai komercinio nekilnojamojo turto rinkoje. Manome, kad 2020 metais užsieniečių dėmesys Lietuvai nesumažės, bet tai, ar sulauksime ne mažiau investuotojų, daugiausiai priklausys nuo sklandaus mūsų valdžios institucijų darbo.
Santykių su Baltarusija ir Latvija pokyčiai, kai elektros gamybą pradės Astravo atominė elektrinė, verslo kreditavimo tendencijos, nepalankių ekonomikos plėtros politinių sprendimų priėmimas – ekonomikos plėtros rizikos sąrašą galime tęsti toliau.
Tačiau gera žinia yra ta, kad apie daugumą problemų jau žinome, ir nuo mūsų pačių – valdžios, verslo ir gyventojų – priklauso, ar mes sumažinsime jų galimą įtaką taip, kad galiausiai 2020 metais ekonomika augtų sparčiau, negu visi tikimės.