Nuo rugsėjo 13 dienos įsigalios draudimas į didesnes nei 1500 kvadratinių metrų prekybinio ploto parduotuves ar kitas prekybines erdves įsileisti klientus be galimybių paso (GP) ar jam prilygstančio dokumento. Nebūtinųjų prekių parduotuvės klientų be GP taip pat negalės aptarnauti – galės įeiti tik skiepyti, turintys imunitetą COVID-19 ligai, arba neigiamą testą, arba ne vyresni nei 16 metų asmenys.
R. Vainienė patvirtina – kaukes tokiose parduotuvėse bus galima nusiimti.
„Nors rekomenduojama su kauke, bet tai jau nebėra pareiga – ten, kur įėjimas tik su GP, ten bus galima be kaukės. Tada prekybininkai jau tikrai nebereikalaus, nes tai lieka tik rekomendacija, neturi pagrindo reikalauti. Jeigu kam kaukės yra tikrai varginantis dalykas, tada tikrai tai palengvinimas su GP lankantis tose parduotuvėse. Bet tik tose parduotuvėse, kurios veikia su GP“, – paaiškina R. Vainienė.
Prekybininkai patvirtina. „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad kaukės didesnėse parduotuvėse liks rekomenduojamos.
„Laikysimės visų Vyriausybės reikalavimų. Kaip šiuo metu numato naujoji tvarka, nuo rugsėjo 13 dienos veikloms, kurioms galioja reikalavimas turėti Galimybių pasą, kaukių dėvėjimas ir atstumų laikymasis išlieka rekomendaciniai. Kaukes ir toliau bus privaloma dėvėti tik tose parduotuvėse, kuriose nebus taikomas reikalavimas turėti Galimybių pasą ar kitą jam prilyginamą dokumentą.““, – teigia E. Dapkienė.
„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė patvirtina – kaukės didelėse parduotuvėse bus tik rekomenduojamos, tačiau mažose parduotuvėse ir toliau kaukės bus privalomos.
„Mes visur skelbsime, kad tai yra rekomendacija, kaip ir teisės akte nurodyta“, – paaiškina ji ir papildo, kad didesnėse parduotuvėse galimybių pasai bus tikrinami pasitelkiant apsaugos darbuotojų pagalbą.
„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis dar negalėjo pateikti tikslaus atsakymo: „Mes dar deriname su Sveikatos apsaugos ministerija kai kurias detales, tuomet galėsime tiksliau pasakyti“.
Nepaisant to, prekybininkai tokiai tvarkai prieštarauja – prieš įsigaliojant naujiems ribojimams toliau laikomasi siūlymo prekybinį plotą, kur galėtų lankytis ir asmenys be GP, padidinti bent iki 5000 kv. metrų.
Trečiadienį organizuojamas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų susitikimas, kuriame tikimasi išdėstyti kylančius prekybininkų nuogąstavimus.
„Dėl įgyvendinimo yra krūvos klausimų. Mes iki šiol nesame susitikę su jais, aptarę, jie kažkaip čia nemato savo vaidmens. Pasirodė informacijos apie svarstymus, kad GP bus tikrinamas ne prie prekybos centro įėjimo, o prie kiekvienos parduotuvės, jie kažkaip taip procesą mato. Turėsime pasitarimą dėl paties proceso“, – sako R. Vainienė.
Gali nusidriekti eilės, kilti konfliktų
Prekybininkų atstovė paaiškina, kad esamus ribojimus įgyvendinti sudėtinga.
„Didžiosiose maisto prekių parduotuvėse būna dideli srautai lankytojų, ypač piko valandomis, ir ten patikra bus itin itin sudėtinga. Prognozuojamos ir eilės, ir konfliktinės situacijos, visokių dalykų bus. Kitose šalyse niekas to netaiko, išskyrus Kiprą. Tai, matyt, irgi susiję su tuo, kad nėra paprasta įgyvendinti, kitos valstybės tokiu keliu nenuėjo. Niekur ES, išskyrus Kiprą, jokiose parduotuvėse nėra tikrinamas galimybių pasas“, – dėsto R. Vainienė.
Ji pabrėžė, kad ir galimybių pasų tikrinimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti.
„Tikrinti reikės apie 10 dokumentų – tai tas galimybių pasų tikrintojas, kurių dabar parduotuvės ieško, pusiau juokais, pusiau rimtai sakau, turės būti ir geras matematikas, ir poliglotas. Nes, jei bus pateiktas gydymo įstaigos išrašas apie vakcinaciją, turės skaičiuoti, kiek savaičių praėjo po kiekvienos vakcinos dozės. Turės žinoti apie vakcinas. O poliglotas, nes turės tikrinti ir dokumentus apie vakcinavimą užsienio kalba – jie taip pat turi būti pripažįstami“, – sako R. Vainienė.
Ji skaičiuoja, kad vidutiniškai didesnėse parduotuvėse lankosi nuo 2,5 iki 4 tūkst. lankytojų per dieną, o visoje Lietuvoje per dieną didelėse parduotuvėse apsilanko pusė milijono gyventojų.
„Jei liks tik patikrinimas prie prekybos centro durų – tai lankytojai įeina ir visur juda laisvai. Bet jei kažkas nuspręs, kad į banką ar vaistinę, ar kitų paslaugų iki 15 minučių trukmės reikia įleisti, tai tada patikra keltųsi prie kiekvienos parduotuvės. Tai reikštų 100-300 patikrinimo vietų kai kurių prekybos centrų atveju. Jei žmogus eina į kelias parduotuves, tai jis tiek kartų ir turės rodyti tą GP, jau nekalbant apie kaštus prekybininkams“, – nuogąstauja R. Vainienė.
Ji taip pat vertina, kad naujas ribojimas iškreips prekybininkų konkurencijos sąlygas.
„Dabar toje pačioje rinkoje, visiškai identiškoje rinkoje, nustačius kvadratinių metrų ribą labai stipriai išsisegmentuoja įmonės ir susidaro skirtingos konkurencijos sąlygos. Netgi iš tiekėjų gauname nusiskundimų, kad prekybininkai mažina užsakymus. Toks skirtingų sąlygų sudarymas nuvilnija per visą tiekimo grandinę“, – įspėja R. Vainienė.
Kiekvienas prekybininkas spręs individualiai
R. Vainenė paaiškino, kad šiuo metu neaišku, kaip patikras išspręs kiekvienas prekybininkas, jie nusistatys atskiras tvarkas.
„Čia toks eksperimentas, kad nėra kitų šalių patirties, todėl dabar galime tik remtis savo projekcijomis. Asmuo turi turėti dokumentą, kuris įrodo, kad jis yra vakcinuotas, persirgęs, arba turi testą, tai yra atitinka GP reikalavimus, arba yra vaikas iki 16 metų. Ir tada vyks patikra prie durų. Arba ne prie durų – kaip koks prekybininkas nuspręs. Gali būti, kad mažose parduotuvėse, regionuose, patikra vyks kasoje, nes ten galbūt tik vienas darbuotojas, ir tik 4-5 pirkėjai apsilanko per dieną. Negaliu pasakyti, kaip vyks procesas, nes nėra kitų šalių patirties, nėra lietuviškos patirties ir kiekvienas prekybininkas tai gali įgyvendinti skirtingai“, – sako R. Vainienė.
Ji paaiškina, kad nėra visiems tinkančio vieno gero būdo, kaip tikrinti galimybių pasus – skirtingai bus mažose nebūtinųjų prekių parduotuvėse, didesnėse parduotuvėse didmiesčiuose, prekybos centruose.
Be galimybių paso nuo rugsėjo 13 dienos bus galima lankytis parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas. Prekyvietės turi turėti atskirą įėjimą iš lauko, jų prekybos plotas negali viršyti 1500 kv. metrų.
Ministerija: derinami scenarijai
Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta negalėjo atsakyti, ar pirmadienį įsigaliosiantys ribojimai galėtų keistis: „Bus matyti po susitikimo, kokie klausimai konkrečiai bus aptariami“.
„Mes nuolatos diskutuojame apie tai, kaip realiai galima įgyvendinti teisės aktus ir kokios yra jų įžvalgos ir siūlomi variantai, ką mes galime siūlyti iš epidemiologinės pusės, ir derinami yra scenarijai. Tai yra komunikacija, kuri vyksta nuolatos, ir vyks ne tik trečiadienį, bet ir ketvirtadienį“, – kalbėjo patarėja.
A. Šuksta patvirtino, kad susitikimo metu bus tariamasi ir dėl būtinųjų prekių parduotuvių ar paslaugų, kurios veikia prekybos centruose.