Fondo COVID-19 pasekmėms mažinti valdybos narys pripažįsta, kad viruso protrūkis daugelyje šalių sukėlė šoką. Su ištisų miestų ir net valstybių karantinavimu šiuolaikinė civilizacija dar nebuvo susidūrusi. Virusas ilgai nepastebėtas sugebėjo išplisti didžiulėse teritorijose.
„Tačiau tai įvairiose valstybėse įvyko skirtingu metu. Tokiu būdu šalys, kurios buvo vėliau įsuktos į pandemijos karuselę, galėjo pasinaudoti kitų valstybių patirtimi ir pasimokyti iš klaidų“, – teigia V. Butkus.
Anot jo, ši patirtis padeda vis tiksliau modeliuoti ateities scenarijus, apskaičiuoti sergamumo plitimą, atitinkamų priemonių efektyvumą. Apibendrinti duomenys leidžia įžvelgti algoritmą, kaip veikia virusas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad susirgimų skaičius auga eksponentiškai, ir sergamumo pikas pasiekiamas per kelias ar keliolika savaičių nuo pirmų susirgimų identifikavimo, po to pradeda mažėti.
„Bet neapsigaukime, susirgimų ir netekčių skaičius priklausys nuo to, kaip valstybė ir piliečiai sugebės apsirūpinti resursais ir, kas matyt svarbiausia, laikytis pačių griežčiausių karantino sąlygų, kurios maksimaliai apribotų viruso plitimą.
Skaičiavimai rodo, kad Lietuva susirgimų maksimumą pasieks gegužės pirmomis savaitėmis. Tai yra gyvybiškai svarbus laikas, per kurį reikia atlikti namų darbus. Lietuva susirgimų piko neišvengs. Todėl kuo geriau pasirengsime, tuo mažesni bus nuostoliai. Dabar labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių“, – pabrėžia fondo COVID-19 pasekmėms mažinti valdybos narys.
Būtinos visų pastangos
Mokslininkas, žymus meno kolekcininkas ir mecenatas V. Butkus sako, kad Lietuvos visuomenės veikėjų, verslo ir paprastų piliečių susitelkimas dėl bendro tikslo įkvepia ir suteikia optimizmo.
„Dabar kovoje su virusu reikės visko: nuo paprasčiausių maisto produktų iki plaučių ventiliavimo aparatų. Tokie pavyzdžiai, kaip bendrovės „Intersurgical“ per kelias dienas rastas sprendimas gaminti kokybiškus respiratorius po 10 tūkstančių vienetų per dieną arba „Thermo Fisher Scientific Baltic“ darbuotojų per kelias dienas sukurtas ir į serijinę gamybą paleistas greito viruso nustatymo rinkinys iš tiesų įkvepia ir parodo, kad daugybė įmonių ir piliečių yra pasirengę padėti visuomenei ir valstybei. Man atrodo, kad didžioji dalis Lietuvos namų darbus atlieka dorai“, – konstatuoja pašnekovas.
Koronavirusą profesorius lygina su japonišku skaičių galvosūkiu sudoku, kai ieškant sprendimų tenka vis labiau laužyti galvą. Pasak jo, šis virusas yra pavojingesnis už kitus, su kuriais yra susidūrusi žmonija. Kita vertus, kilusi krizė gerai atskleidžia ir nepaprastą mokslo potencialą bei pažangos reikšmę.
„Net sunku patikėti, kad vos per mėnesį buvo nustatytas ir išanalizuotas viruso genomas, o ši informacija atveria kelius vakcinoms kurti“, – teigia V. Butkus.
V. Butkus pabrėžia, kad šiuo metu su virusu kovoja ir kiekvienas pilietis.
„Virusas gyvuoja tol, kol leidžiame jam daugintis. Laikydamiesi visų karantino nurodymų gyventojai sukuria virusui neįveikiamą kliūčių ruožą. Kai dėl žmonių veiklos, dezinfekcijos, higienos priemonių suprastėja sąlygos virusui daugintis, jis gyvena gana trumpai: vos kelios valandos ore ir kiek ilgiau ant įvairių paviršių“, – pastebi profesorius.
Pasaulis atsities
Jo teigimu, karantinas yra svarbiausias atsakymas į klausimą, kaip sumažinti žmogiškąsias ir ekonomines netektis. Tad, profesoriaus nuomone, šiuo metu itin svarbu nešvaistyti energijos ginčams ir kritikai.
„Nereikia susireikšminti, nes prieš virusą visi esame lygūs. COVID-19 nepaiso, ar esi prezidentas, ar benamis, jaunas ar senas. Kenkėjas yra bendras ir dabar žūtbūt reikia jį įveikti“, – tvirtina visuomenę telkiančio fondo valdybos narys.
Žymus mecenatas, MO muziejaus Vilniuje įkūrėjas V. Butkus apgailestauja, kad pandemija stipriai paveikė kultūros įstaigų muziejų, galerijų ir kitų kultūros institucijų veiklą, nevyksta renginiai, menininkai priversti atšaukti pasirodymus. Vis dėlto pašnekovas tikisi, kad ir kultūros pasaulis, ir ekonomika sugebės greitai atsitiesti.
„Iš ankstesnių atvejų, pavyzdžiui, kai pasaulis susidūrė su SŪRS virusu, matome, kad pandemijos banga ateina ir praeina, bet infrastruktūra išlieka nesugriauta – tai tarsi mašina, kurią reikia iš naujo paleisti ir duoti laiko įsibėgėti“, – pabrėžia V. Butkus.
Finansų ministerijos įkurto COVID-19 pasekmių mažinimo fondo sąskaitos numeris: LT 56 1010 0000 0853 2407.
Trumpieji numeriai paremti (skambinant iš visų operatorių: 1845 – 2 Eur; 1846 – 5 Eur; 1847 – 10 Eur.
Visą informaciją apie skirtingus būdus paremti fondą galima rasti čia.