Prokuroras: iš unijų grobstyti pinigai veikiausiai turėjo finansuoti verslo struktūras

Tyrimą dėl kredito unijų veiklos kuruojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Minkevičius DELFI patvirtino, kad ketvirtadienį Lietuvos banko sprendimu licencijos netekusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl Nacionalinės kredito unijos veiklos. Esą pagrindinė versija – kad iš unijų galimai grobstyti pinigai buvo skirti Lietuvos verslo struktūrų finansavimui.

Abiejose unijose figūruoja su Darbo partija susiję asmenys. S. Minkevičiaus teigimu, nėra surinkta duomenų, įrodančių, kad unijų veikla buvo finansuojamos politinės jėgos, tačiau ši versija dar nėra atmesta.

Istorijos ištaka – du atskiri tyrimai

S. Minkevičius DELFI teigė, jog šiuo metu atliekamas tyrimas sujungė du anksčiau pradėtus tyrimus, kuriuos inicijavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

„Pirmasis tyrimas pradėtas 2012 m. rugsėjo 28 d. (...) dėl to, kad grupė iš anksto susitarusių asmenų 2012 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, veikdami 5 įmonių vardu, suklastodami turto vertinimo dokumentus, kad juose būtų nurodyta dešimtis kartų padidinta perkamo turto vertė, šiam turtui įsigyti padidintomis kainomis gavo iš Nacionalinės kredito unijos viso 17 mln. Lt kreditų. Antrasis tyrimas FNTT pradėtas 2012 m. lapkričio 6 d. įtariant, kad grupė asmenų, atitinkanti organizuotos grupės požymius, 2010-2012 m. laikotarpiu veikdami 5 įmonių vardu, naudodami šiuos ir kitus juridinius asmenis neteisėtai veiklai, klastodami turto pirkimo-pardavimo sutartis, turto vertinimo ataskaitas, kitus dokumentus, vykdė nekilnojamo turto (žemės sklypų, pastatų), kito turto (akcijų ir kt.) pirkimo-pardavimo sandorius, kurie buvo finansuojami kredito unijų „Nacionalinė kredito unija“, „Švyturio taupomoji kasa“ (buvęs pavadinimas – „Sveikatos kreditas“) ir dar dviejų unijų išduotomis paskolomis“, - dėstė prokuroras.

Pasak jo, bendras įtariamų nusikalstamų veikų mastas – daugiau nei 48 mln. Lt.

„Turtas, panaudojant tikrovės neatitinkančias turto vertinimo ataskaitas, buvo tariami parduotas ne mažiau kaip 29 fiziniams ir juridiniams asmenims, dešimtis kartų padidinta kaina ir šiems sandoriams finansuoti neteisėtai buvo gauta kreditų, kurių bendra suma viršija 48 mln. Lt. Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal FNTT pareigūnų surinktą informaciją. (...) Tyrimas sparčiai tęsiamas, apklausta dauguma įtartinus kreditus gavusių įmonių atstovų ir fizinių asmenų, dalis turto vertinimus atlikusių asmenų, Nacionalinės kredito unijos vadovų ir darbuotojų, analizuojamos paskolų bylos, atliekami kiti neatidėliotini tyrimo veiksmai. Tyrimo apimtis didžiulė, todėl tikėtis, kad tyrimas bus baigtas per keletą mėnesių būtų tiesiog naivu“, - tęsė S. Minkevičius.

Paskelbta penkių įtariamųjų paieška

Prokuroro teigimu, įtariamųjų skaičius auga, o dalis jų slapstosi nuo teisėsaugos.

„Įtariamųjų skaičius auga nuolat. Šiuo metu pranešimai apie įtarimą yra įteikti 30 asmenų, dar 5 asmenys yra pripažinti įtariamaisiais prokuroro nutarimais ir paskelbtos jų paieškos, - vardijo S. Minkevičius. - Įtarimų turinio kol kas negaliu komentuoti, jis tyrimo eigoje neabejotinai keisis. Dabartinėje stadijoje daugumai įtariamųjų yra įteikti pranešimai dėl sunkių nusikaltimų – stambaus masto sukčiavimo ir turto iššvaistymo bei su jais susijusių dokumentų klastojimo.“

Likusių dviejų kredito unijų, kurių lėšos galimai buvo išpumpuotos, prokuroras neatskleidžia. Tačiau jose įtariamas tas pats nusikalstamos veikos modelis – didelės vertės paskolų išdavimas, įkeičiant ir pervertinant menkavertį turtą.

„Generalinės prokuratūros kontroliuojamas tyrimas kol kas yra atliekamas tik dėl įtartinų paskolų gavimo, joms užtikrinti įkeičiant turtą, kurio vertė, panaudojant tikrovės neatitinkančias turto vertinimo ataskaitas, nurodoma dešimtis, o atskirais atvejais ir šimtus kartų padidinta bei su tuo susijęs kredito unijų turto iššvaistymas. Taip pat tikrinamas vėlesnis šių paskolų lėšų panaudojimas. Kol kas pranešimai apie įtarimus atsakingiems kitų kredito unijų asmenims nėra įteikti dėl itin didelės atliekamų veiksmų apimties ir ribotų tyrimo resursų, tačiau tai bus daroma artimiausiu metu“, - dėstė S. Minkevičius.

Nusavintų pinigų adresatas – verslo struktūros

Paklaustas, ar tiriama versija, jog iš unijų išpumpuotos lėšos galėjo nusėsti ne fizinių asmenų, o verslo struktūrų kišenėse, prokuroras tai patvirtino. „Tai viena iš pagrindinių tiriamų versijų“, - sakė S. Minkevičius.

Abiejose į teisėsaugos akiratį papuolusiose unijose vadovaujančias pareigas užėmė su Darbo partija susiję asmenys. Tačiau teigti, kad unijų pinigai galėjo nusėsti kurios nors partijos kišenėse, prokuroras neskuba.

„Patikimų tai patvirtinančių duomenų tyrimo medžiagoje šiuo metu nėra“, - teigė S. Minkevičius.

Pasak jo, tiriami ir unijų finansinės operacijos, naudojantis komercinių bankų sąskaitomis. Tačiau pačių bankų veikla tyrėjams įtarimų nekelia.

„Kaip jau minėta, šiuo metu tiriamos tik keturių kredito unijų išduotų įtartinų paskolų aplinkybės. Tyrimo eigoje yra kreipiamasi į bankus dėl informacijos apie įmonių, naudotų tiriamose schemose, piniginių lėšų judėjimą šiuose bankuose atidarytose sąskaitose, tačiau pačių bankų veiksmų teisėtumas dėl to abejonių nekelia“, - reziumavo S. Minkevičius.

DELFI primena, jog abiejose kredito unijose, kurioms uždrausta tęsti veiklą, aptiktos analogiškos veiklos schemos. Lietuvos bankas patvirtino, kad tiek Nacionalinėje kredito unijoje, tiek „Švyturio taupomojoje kasoje“ galimai nusikalstamai veikė tie patys asmenys ir tos pačios įmonės.