SEB grupė prisipažino: per banką plaukė neaiškios kilmės milijardai

SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos. Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.

SEB grupė pirmadienio vakarą netikėtai paskelbė naują informaciją apie užsienio klientų, bankininkystėje vadinamų klientais nerezidentais, operacijas SEB padaliniuose Baltijos šalyse. Daugiausiai dėmesio teko Estijai. SEB duomenimis, 2005-2018 m. laikotarpiu per SEB Estijos padalinį įvykdytų abejotiniems klientams priskiriamų operacijų vertė siekia 25,8 mlrd. eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka periodui iki 2010 m.

Nors skaičiai tikrai įspūdingi, SEB teigia neaptikęs įrodymų, kad bankas galėjo būti „panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.

Duomenis SEB paviešino prieš paskelbiant tarptautinį žurnalistinį tyrimą, kuris aiškinosi, kiek tiesos buvo oficialioje grupės komunikacijoje apie pinigų plovimo prevenciją.

Žurnalistinį tyrimą, keliantį klausimų dėl SEB pinigų plovimo prevencijos, atliko Švedijos nacionalinės televizijos SVT laida „Uppdrag gransking“ kartu su partneriais Baltijos šalyse: tiriamosios žurnalistikos centru „Re:Baltica“ (Latvija), leidiniu „Postimees“ (Estija) ir VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras (TŽC, Lietuva).

Tyrime remtasi nutekėjusiais žlugusio Ūkio banko duomenimis, kuriuos gavo tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP. Šių duomenų pagrindu atliktas šių metų pavasarį paskelbtas tyrimas „Troika Laundromat“, kuris atskleidė, kaip Rusijos galingųjų kišenes pildė neaiškios kilmės pinigų upės. Tam reikalingą ofšorinių įmonių sistemą sukūrė Rusijos investicinis bankas „Troika Dialog“, o pinigų kelionėms būtiną bankinę infrastruktūrą suteikė Ūkio bankas.

Nutekėjusiuose lietuviško banko duomenyse žurnalistai aptiko informaciją, kuri prieštarauja ankstesniems oficialiems SEB pareiškimams apie pinigų plovimo prevenciją. Vienas didžiausių bankų mūsų regione aptarnavo įmones, kurios neturėjo jokio aiškaus savininko ir demonstravo kitus itin rizikingų klientų požymius. Tai vyko tuo laikotarpiu, per kurį SEB grupė teigė neturėjusi didesnių problemų su abejotinais klientais.

Mirtis po įspėjimo dėl bankų

2006 m. Estijoje lankėsi ypatingas svečias iš Rusijos. Andrejus Kozlovas, vienas Rusijos centrinio banko vadovų, į Taliną atvyko įspėti dėl galimo pinigų plovimo.

A.Kozlovas buvo nužudytas tais pačias metais. Maskvoje jį ir jo vairuotoją sušaudė samdomi žudikai.

Tuomet netrūko versijų, jog A.Kozlovo nužudymas susijęs su jo veikla užkardant pinigų plovimą. Pirmiausiai pirštu durta į Rusijos bankus. A.Kozlovas ne vieną ir ne du bankus pašalino iš rinkos būtent dėl įtarimų pinigų plovimu. Pareigūnas nužudytas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis panaikino banko „Diskontbank“ licenciją.

Viešėdamas Taline, A.Kozlovas galėjo kalbėti apie rusiškus pinigus, bet jo didžiausias rūpestis buvo tai, kas vyksta Estijos bankų sektoriuje. SVT žiniomis, Estijos pareigūnus jis įspėjo apie galimą pinigų plovimą per du šioje šalyje veikiančius bankus.

Pirmas – „Sampo“ bankas. Su nauju vardu – „Danske Bank“ – šis bankas tapo centrine milžiniškos pinigų plovimo istorijos ašimi. Antras A.Kozlovo įvardintas Estijos bankas – „Uhispank“. Jau tuo metu tai buvo SEB grupės dalis. 2008 m. bankas oficialiai pervadintas SEB, nubraukiant istorinį „Uhispank“ pavadinimą.

Kilus „Danske“ skandalui, SEB grupės vadovybė teigė neturinti dėl ko jaudintis – esą vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ problemos grupė nebeturi nuo 2008-ųjų. Nutekėję Ūkio banko duomenys piešia kiek kitokį paveikslą. Tai pripažįsta ir SEB grupė, paviešinusi įspūdingą abejotinų operacijų Estijoje statistiką.

Popieriniai magnatai iš Latvijos

Visiems giliau besidomintiems didelio atgarsio pinigų plovimo istorijomis puikiai žinomos dvi latviškos pavardės: Eriks Vanagels ir Stanislavs Gorins (pastarasis dažnai sutinkamas ir Stan Gorin vardu). Abu latviai figūruoja šimtuose įmonių visame pasaulyje. Kaip direktoriai, kaip akcininkai ir t.t. Jei šiedu vyriškiai tikrai disponuotų verslais, kuriuos oficialiai valdo, juos būtų galima traukti į turtingiausių Latvijos žmonių sąrašus. Bet jų ten nėra.

E.Vanagels ir S.Gorins – „popieriniai“ įmonių savininkai ir vadovai, kurių pavardės naudojamos tik tam, kad būtų nuslėpti tikri žmonės, stovintys už šešėlinių verslo struktūrų. Dviejų Latvijos gyventojų valdomos įmonės figūruoja daugybėje tarptautinių pinigų plovimo skandalų, ir tai žinoma jau seniai.

Su dviem latviais ne kartą susidūrė ir Grahamas Barrow, pasaulyje pripažintas pinigų plovimo prevencijos ekspertas.

„Nesu tikras, ar esu matęs poną Vanagels ar poną Gorins kur nors, ką laikyčiau visiškai teisėta veikla“, – SVT sakė G.Barrow.

Akivaizdžiai netikri įmonių savininkai ir vadovai kaip E.Vanagels ar S.Gorins – vienas standartinių rodiklių, naudojamų pinigų plovimo prevencijoje. Finansų sektoriuje tokie požymiai, liudijantys, kad klientas gali būti itin rizikingas, vadinami trumpu terminu „red flag“ (iš anglų k. „raudona vėliavėlė“).

Paklaustas, ar keltų „raudoną vėliavėlę“ pamatęs E.Vanagels ar S.Gorins pavardes kliento dokumentuose, G.Barrow atsakė nedvejodamas: „O taip“.

„Dokumentai su jų pavardėmis yra savaime įtartini“, – pridūrė ekspertas.

Dviejų latvių pavardės mirga SVT atliktoje duomenų analizėje. Prie įmonių, kurias aptarnavo SEB grupės bankai mūsų regione.

Tarptautinių skandalų šešėliai

„Popieriniai“ įmonių savininkai ir vadovai – viena, bet ne vienintelė sąlyga, pagal kurią banko prevencijos specialistai konkretų klientą gali pažymėti „raudona vėliavėle“. Dar vienas rizikos indikatorius – informacija apie kliento dalyvavimą viešai žinomose nusikalstamose ar neskaidriose operacijose. Tokių atvejų SVT žurnalistai rado apie 90.

Čia reikia pabrėžti, kad įmonės figūravimas žinomoje pinigų plovimo schemoje savaime nereiškia, kad per ją ir toliau plaunami tos pačios operacijos pinigai. Tokios įmonės labai dažnai naudojamos kelių šešėlinių klientų pinigų srautams legalizuoti. Pinigai iš skirtingų šaltinių (dalis jų gali būti visiškai teisėti) sumaišomi fiktyvių, realios veiklos nevykdančių įmonių katile, kol pasiskirsto ten, kur pageidauja klientai. Toks veikimo mechanizmas labai apsunkina darbą teisėsaugai, o kartu sumažina pačią pinigų plovimo savikainą, nes tą pačią infrastruktūrą galima naudoti aibei skirtingų operacijų ir klientų.

Tarp skandalų, kuriuose figūravo SEB grupės bankuose sąskaitas turėjusios užsienio įmonės, galima rasti ne vieną rezonansinę istoriją, prasidėjusią Rusijoje. Turbūt garsiausia – pinigų plovimo afera, kurią atskleidė teisininkas Sergejus Magnickis. Jis aptiko įrodymus, kaip per fiktyvias finansines operacijas iš Rusijos iždo nugvelbta apie 230 mln. dolerių. Nusikaltimą atskleidęs teisininkas pats buvo uždarytas į kalėjimą 2008 m., kur po metų mirė. Dėl mįslingų teisininko mirties aplinkybių netrūksta manančių, jog jis buvo nužudytas.

SEB grupė teigia neturėjusi „red flag“ tipo problemų nuo 2008 m. Tačiau nutekėję Ūkio banko duomenys rodo, kad su S.Magnickio atskleista schema susijusios įmonės per sąskaitas SEB grupės bankuose vykdė didelės apimties operacijas.

„Raudonų vėliavėlių“ kolekcija

Keletą mėnesių trukusio tyrimo metu žurnalistai studijavo Ūkio banko duomenyse aptiktus SEB grupės klientus nerezidentus. Taikant kriterijus, naudojamus bankų sistemoje dirbančių pinigų plovimo prevencijos specialistų, patikrinti 194 SEB klientai nerezidentai, aptarnauti SEB padaliniuose Baltijos šalyse ir pačioje Švedijoje.

Kaip teigia SVT žurnalistė Linda Larsson Kakuli, 153 įmonės registruotos teritorijose, kuriose įsteigti verslai dažnai naudojami pinigų plovimui – Didžiosios Britanijos Mergelių salose, Belize, Panamoje ir t.t. 85 įmonės atitiko kitą „raudonos vėliavėlės“ kriterijų – registracijos adresą, sutampantį su kita įmone, panaudota jau žinomai pinigų plovimo operacijai.

SVT vertinimu, maždaug du trečdaliai patikrintų SEB klientų turėtų būti vertinami kaip itin rizikingi pinigų plovimo prevencijos požiūriu.

Susipažinęs su SVT pateikta medžiaga, pinigų plovimo prevencijos ekspertas G.Barrow padarė panašią išvadą. Jo vertinimu, abejones dėl tokių klientų gali išsklaidyti tik pats bankas.

„Jie turi atlikti visiškai atvirą ir skaidrų tyrimą, kad (...) būtų aišku – buvo problemų ar ne“, – sakė G.Barrow.

SVT identifikuotų rizikingų klientų atliktų operacijų apimtis – apie 280 mln. dolerių. Labai tikėtina, kad tai tik nedidelė dalis pinigų, prasisukusių per šių įmonių sąskaitas SEB padaliniuose. Mat žurnalistiniam tyrimui buvo prieinami tik duomenys iš Ūkio banko – operacijos, kai sandorius su SEB klientais vykdė Ūkio banke sąskaitas turėjusios abejotinos įmonės.

TŽC žiniomis, daugiausiai įtartinų klientų SVT aptiko SEB padalinyje Estijoje. Lietuvos padalinyje tokių klientų galėjo būti keliolika.

Vis dėlto realios problemos apimtys kur kas didesnės nei tai, ką pavyko užčiuopti Ūkio banko duomenyse. Neskaidrių pinigų srautas, praplaukęs per SEB padalinių sąskaitas Baltijos šalyse vertinamas milijardais. Kaip ir „Danske“ atveju, didžiausias problemas SEB grupė turėjo Estijoje.

Bankas prabilo apie milijardines sumas

Apie SVT rengiamą medžiagą kiek netikėtai pirma prabilo pati SEB grupė. Bankas lapkričio viduryje pranešė, jog SVT rengia tyrimą apie pinigų plovimą Baltijos šalių regione, kuriame figūruoja ir SEB pavadinimas. Tuoj po šios žinios sekė drastiškas banko akcijų kainos nuosmukis.

Papildomą dozę informacijos apie pinigų plovimo prevenciją SEB paviešino šios publikacijos pasirodymo išvakarėse. Bankas paskelbė pranešimą, kuriame atskleidžia tikslias sumas, kokias per SEB padalinius plukdė abejotini klientai. Daugiausiai dėmesio tenka padaliniui Estijoje.

Statistiką apie klientus nerezidentus SEB skaido į dvi dalis: bendrą sumą ir vadinamuosius „žemo skaidrumo“ klientus. Tokie klientai, anot SEB, neatitinka dabartinių bankininkystės skaidrumo standartų arba nepavyko nustatyti, kad jų pinigų srautai susiję su realiu verslu. Anot SEB, apie 95 proc. tokio rizikingumo mokėjimų vyko būtent per padalinį Estijoje.

SEB atskirai pateikia Estijos padalinio statistiką. 2005-2018 m. per šį banko padalinį „žemo skaidrumo“ klientai nerezidentai atliko operacijų už bendrą 25,8 mlrd. eurų sumą. Liūto dalis šių operacijų – 23,1 mlrd. Eurų – tenka 2005-2010 m. periodui. Vėliau, anot SEB statistikos, probleminių klientų atliekamų operacijų apimtys nuosekliai menko. 2017 m. ir 2018 m. grafose prie „žemo skaidrumo“ klientų mirga nuliai.

„Mūsų verslo Baltijos šalyse analizėje nematyti, kad SEB būtų panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu. Vis dėlto visi bankai visada gali susidurti su rizikomis, kurias kelia finansiniai nusikaltimai“, – banko pranešime teigia SEB grupės prezidentas Johanas Torgeby.

Komentuojant žurnalistinio tyrimo metu surinktą informaciją, bankas pirmiausiai akcentuoja negalintis detalizuoti daugelio epizodų, mat jį saisto įsipareigojimas neaptarinėti konkrečių klientų veiklos. Panašiai situaciją aiškino ir „Swedbank“, šių metų vasarį patekęs į panašią SVT istoriją.

SVT žurnalistai SEB pateikė sąrašą klientų nerezidentų, aptiktų nutekėjusiuose Ūkio banko duomenyse. SEB grupės teisinės atitikties skyriaus vadovas Gentas Janssonas SVT teigė, jog 95 proc. sąraše esančių įmonių jau nebėra SEB klientai. Anot jo, galima kalbėti ir apie atvejus, kai SEB „galėjo veikti greičiau“.

SEB atstovas pabrėžia, jog grupė nematė požymių, kurie rodytų, kad jos bankų paslaugos galėjo būti naudojamos „sisteminiam pinigų plovimui“. „Kai ką nors pastebime, kai kyla įtarimų – pranešame tarnyboms“, – teigė G.Janssonas, pridurdamas, jog bankas atitinkamas tarnybas informuoja apie „didelį kiekį“ klientų ir galimai įtartinų operacijų.