„Žiūrint laiko eilutėje, į tuos nepadarytus darbus mokesčių srityje, į konsensuso mastą, ko iš tikro labai trūksta. Vargu, ar galime tikėtis kažkokio realaus priėmimo. Taip, valdantieji dabar deda į darbotvarkę, nes turi demonstruoti prieš EK, siekiant RRF lėšų, kažkokį judesį. Tačiau žiūrint objektyviai tai tikrai sudėtinga“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Viešojoje erdvėje kalbant apie tai, kad kai kurie mokesčių pakeitimai galėtų būti priimti mainais į partijoms aktualias socialines reformas, prezidento patarėja tvirtina, jog tai būtų nevalstybiška.
„Viešojoje erdvėje buvo pasigirdę, kad būtų priimta ne visa mokesčių reforma, bet, pavyzdžiui, greituoju būdu priimtas NT mokestis mainais už civilinę sąjungą. Tai tikrai bendrai būtų nevalstybiška ir neteisinga žmonių atžvilgiu bandyti daryti mainus tarpuvaldžio etapu. Tai būtų viena didžiausių aferų, kai dėl nedidelės žmonių grupės interesų būtų dedamas visuotinis mokestis“, – komentavo ji.
„Jeigu įvyks tokie mainai, tai turime prisiminti, kad įstatymas įsigalioja tik pasirašius prezidentui“, – pabrėžė prezidento patarėja.
Anot I. Segalovičienės, bet kokie mokesčių pakeitimai turi susilaukti socialinių partnerių, partijų ir visų grupių konsensuso.
„Tai kas daroma buldozeriu niekada nieko gero neduoda“, – tikino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
Mano, kad pasiekti 3,5 proc. nuo BVP gynybai yra realu
Irena Segalovičienė teigia, kad realu, jog ateinančių metų biudžete finansavimas gynybai galėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP.
„3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.
„Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.
Pasak šalies vadovo patarėjos, siekiant finansavimo gynybai augimo yra labai svarbu ir toliau numatyti galimybę skolintis.
„Prezidentas yra pasakęs, kad 3 proc. BVP yra minimali startinė riba. Toliau mes turime kilti tik aukštyn. (...) Be jokios abejonės, tikrai svarbu ir pajamas valstybės didinti šiam klausimui, ir išlaikyti tą grafą skolintis“, – sakė I. Segalovičienė.
„Turime laikytis fiskalinės drausmės, tačiau šitas tikslas yra pats svarbiausias – apginti valstybę. Todėl turime turėti tikrai labai pragmatinę drąsą ir skolintis šitai svarbiai sričiai“, – akcentavo ji.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuva turėtų siekti, jog ilgainiui finansavimas gynybai būtų didinamas iki 4 proc. nuo BVP. Anot ministro, tai leistų pradėti svarstyti apie tolimojo nuotolio gynybos sistemą „Patriot“.
ELTA primena, kad skyrus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, šiais metais Lietuva pasiekė 3,2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.
Į antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų panaudojimą turi būti žiūrima lanksčiau
Prezidento vyriausioji patarėja sako, kad šiuo metu diskutuojant apie pokyčius antroje pensijų pakopoje svarbiausia yra padidinti jos pasitikėjimą bei lankstumą. Anot jos, artimiausiu metu neturi būti didelių sisteminių pokyčių, tačiau reikia lanksčiau žvelgti į sukauptų lėšų panaudojimą, atsižvelgiant į įvairiais gyvenimiškas situacijas.
„Dabar ko reikia iš antros pensijų pakopos, (...) ar tai būtų senoji valdžia, ar ateitų jau naujoji, tai padidinti pasitikėjimą antra pensijų pakopa ir jos lankstumą. Diskutuojama ir apie valstybinio pensijų fondo galimą atsiradimą, visa tai siūloma tam, jog būtų didinamas pasitikėjimas ir patrauklumas“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
„Kaupti reikia, bet reikia, kad žmonės tai darytų motyvuotai, norėtų būti toje sistemoje. Šiandien pagrindinis veiksnys, ko nori žmonės – jie nori, kad sistema nesikaitaliotų ir būtų lankstumas lėšų panaudojime, nes visokių situacijų gyvenime būna“, – pažymėjo ji.
I. Segalovičienės teigimu, svarstytina yra idėja dėl dalinio sukauptų lėšų panaudojimo žmonėms, kuriems reikia sprendimų dėl vienintelio būsto įsigijimo. Pasak jos, galimybės panaudoti pinigų dalį iš pensijų fondų tokiam tikslui galėtų būti suteikiamos 55-erių metų sulaukusiam asmeniui.
„Svarbiausias dalykas, apie kurį šiandien reikia diskutuoti ir apsispręsti, tai lėšų panaudojimas. Ką dabar siūlo ministerija, tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su pinigais ir nebekaupti, bet mes turime daryti kombinaciją iš dviejų rimtų pasiūlymų, t.y. kada galima išeiti ir pasiimti visus pinigus, tačiau turime sudaryti sąlygas daliniam išėjimui, daliniai pasinaudojimui ir pasilikti toliau sistemoje, kaupti dėl geresnės, oresnės senatvės“, – sakė prezidento patarėja.
„Dalinis panaudojimas gali būti labai įvairūs, mes siūlėme 25 proc., liberalų Varkalio pasiūlyta konkreti suma, galime numatyti dalinį išėjimą su sąlygomis, pvz. tiems, kuriems reikia finansinių sprendinių dėl vienintelio būsto, turėti galimybę panaudoti dalį lėšų vieninteliam būstui įsigyti sulaukus 55-erių metų, būnant bedarbiu ir pan.“ – tikino ji, pažymėjusi, kad neturi būti pastovaus pensijų sistemos „kaitaliojimo“, bet padaromi kompleksiniai sprendimai, atnaujinantys kaupimą.
Tuo metu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus idėją kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą Prezidentūros atstovė įvardijo kaip diskutuotiną, tačiau akcentavo, kad ji dar yra pirminė bei turinti daug neapibrėžtumų.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
Mano, kad pensijos turi augti sparčiau negu darbo užmokestis
Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo politiką kaip prezidento artimiausios veiklos kryptis bei pabrėžė, kad pensijos turi kilti sparčiau negu darbo užmokestis.
„Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį. Tam prezidentas yra inicijavęs ir papildomo indeksavimo pataisas, šiemet pensijos augo sparčiau negu darbo užmokestis, o kitais metais prognozuojama, kad nemažiau kaip 10 proc. pensijos augs“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja taip pat kalbėjo apie šeimų stiprinimo politiką, kurią ji įvardijo strategiškai svarbia Lietuvai.
„Yra siūlymas grįžti prie šeimų stiprinimo politikos, kad mokesčiai mažėtų tiems, kurie augina vaikus. (...) Be jokios abejonės, ypatingai svarbu demografinių tendencijų kontekste, kada Lietuvai reikalingas šeimų stiprinimo strateginis tikslas ir nuoseklus jo vykdymas“, – teigė I. Segalovičienė.
„Prezidentas siekia, kad būtų priimtas įstatymas šeimų srityje: lygiai taip pat dėl senjorų ir dėl vaikų, tai yra dėl geresnių galimybių naudotis viešuoju transportu. Klausimas vis dar nėra neišspręstas ir tikimės, kad paskutinėje likusioje stadijoje Vyriausybė bus palanki“, – sakė ji.
Į klausimą iš kokių lėšų Prezidentūra galvoja finansuoti šiuos pasiūlymus, I. Segalovičienė atsakė, kad papildomos pajamos į biudžetą bus surinktos augant šalies ekonomikai ir keičiant gyventojų pajamų apmokestinimą.
„Prezidentas tikisi ir palaiko, kad bus surinkta papildomų pajamų būtent keičiant apmokestinimą gyventojų pajamų. Turi būti vykdomas apmokestinimas nuo subendrintų pajamų, padidintas ir pajamų apmokestinimo progresyvumas. (...) Tai atneštų papildomas pajamas ir tikrai tiek papildomas neapmokestinamas (pajamų – ELTA) dydis šeimos galėtų būti finansuojamas būtent iš to prieaugio, atlikus tokią mokesčių korekciją“, – aiškino prezidento patarėja.
Rudens Seimo sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Seimo plenariniai posėdžiai planuojami iki lapkričio vidurio. Numatoma, kad parlamentarai kadenciją turėtų baigti lapkričio 14 dieną.