Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis siūlo drausti prekybininkams dirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis, Algirdas Butkevičius siūlo drausti dirbti sekmadieniais ir per šventes dideliems prekybos centrams, o socialdemokratė Rasa Budbergytė mano, kad parduotuvės sekmadieniais galėtų dirbti iki 15 val.
R. Žemaitaitis sako, kad per šventes dirbantys žmonės netenka galimybės paminėti švenčių, dalyvauti renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su šeima. Jis pabrėžia, kad prekybininkų darbo ribojimai padėtų valdyti koronaviruso krizę.
Parlamentaro teigimu, prekybininkų teiginiai, kad pardavėjos savaitgaliais dirba, nes nori papildomai užsidirbti, neatitinka tiesos.
„Kiek dirbo žmonių pirmadieniais-šeštadieniais, o kiek sekmadieniais? Dalis prekybos centrų dirba slenkančiu grafiku, išnaudoja darbuotojus mokėdami jiems minimumus ar tik šiek tiek daugiau. Už tas pačias algas mažose parduotuvėse kasininkės dirba ne tik kasose, bet ir išsivalo sales, krauna ir tvarko prekes“, – BNS pasakojo parlamentaras.
Jis taip pat pasigenda viešos informacijos apie prekybos centrų darbuotojų atlyginimus: „Koks plikas atlyginimas, o ne kiek priklauso nuo suprekiavimų kasoje ir gautų bonusų ir kiek dirba valandų per savaitę“.
Darbo dienomis išaugtų pirkėjų srautai
„Jei uždarytų savaitgaliais, kitomis dienomis sueitų dar daugiau žmonių. Juk nuolat didžiausi srautai plaukia iškart po darbo, ypač prieš šventes“, – tvirtino ji.
„Kodėl per Jonines neapsipirkus? Ne visi jonai ar janinos, ne visi turi ką tądien švęsti“, – kalbėjo moteris.
R. Kaziūnienė siūlo įsivaizduoti, kas būtų, jeigu prekybininkai nedirbtų dvi Vėlinių dienas.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad bet kokie apribojimai turėtų būti priimti atsižvelgiant į visuomenės interesus. Pasak jo, nedirbant dvi dienas per Velykas, nukentėtų pirkėjai.
„Pasiūlymas nedirbti per visas šventes, 16 darbo dienų, neaptartas su visuomene, neatitinkantis visuomenės – prekybininkų, parduotuvių darbuotojų, pirkėjų – interesų“, – BNS sakė jis.
Jau kelerius metus per Velykas, pirmąją Kalėdų, taip pat Naujųjų metų dieną „Norfos“ parduotuvės nedirba.
„Išleidžiame įstatymą ir žiūrime, kas toliau. Jei matysime, kad blogai – atsitraukiame, ir nieko čia baisaus. Jei žmonėms tai tinka – galima žengti žingsnį į priekį ir pabandyti apskritai uždrausti prekybą sekmadieniais, ir, vėlgi, žiūrėti, ar tai tinka žmonėms“, – tvirtino jis.
Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atkreipė dėmesį, kad koronaviruso krizės metu nėra trumpinamas parduotuvių darbo laikas. Taip pirkėjams sudaromos sąlygas saugiai apsipirkti, nes srautai pasiskirsto visą dieną.
„Jie patys nėra linkę pirktis tik darbo dienomis. Daugelis apsiperka kaip tik savaitgaliais, švenčių dienomis“, – teigė ji.
Pritartų išimtims
R. Žemaitaitis neatmeta, kad galima sugalvoti tvarką, pagal kurią visos parduotuvės nebūtų uždarytos, tereikia, kad Vyriausybė nustatytų sąlygas.
„Nustatyti pagal plotą, pagal kitus parametrus, nes Darbo kodekse kvadratūrų, laiko įtraukti nėra logikos. Galėtų dirbti mažos, šeimos parduotuvės. Jeigu kaime turime kokią vietinę parduotuvėlę, jai nebūtų uždrausta dirbti“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis pripažįsta, kad uždraudus prekybos centrų darbą, negalėtų dirbti ir juose veikiančioms picerijos, kavinės, ledo arenos ar kino teatrai: „Bet sekmadieniais žmonės turi sau leisti pailsėti“.
Profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina užmojus riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir per šventes. Konkurencijos sargai yra pareiškę, kad ribojimai sukeltų neigiamų pasekmių vartotojams ir apribotų jų galimybę rinktis.
Jeigu Seimas siūlomas pataisas priimtų, prekybos centrai neveiktų sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, per Velykas, gegužės 1-ąją, Motinos ir Tėvo dienomis, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1 ir 2-ąją bei per Kūčias ir Kalėdas.