Atmestos buvo ir kitų su Darbo kodeksu susijusių teisės aktų pataisos: Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymui bei Garantinio fondo įstatymui.
„Šį Seimo sprendimą vertins rinkėjai“, - Seimo sprendimą įvertino prezidentė D. Grybauskaitė, kurios nuomonę DELFI perdavė Spaudos tarnyba.
Darbuotojų profesinės sąjungos pritarė D. Grybauskaitės pataisoms, tuo metu darbdaviai aiškino, kad bent keletas prezidentės siūlymų yra labai nenaudingi verslui.
Seime esančios politinės partijos šiuo klausimu labai susiskaldžiusios. Iš 40 socialdemokratų, 29 balsavo už veto atmetimą.
Konservatorių gretose irgi buvo nuomonių nesutapimo: veto atmetė 3 konservatoriai, visi kiti balsavo prieš arba susilaikė. Dauguma konservatorių norėjo pritarti prezidentės pataisoms, bet vėliau pakeisti tai, kas nepatinka darbdaviams. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Seime turi 30 atstovų.
Iš 27 Darbo partijos frakcijos narių, veto atmetė 18 parlamentarų. „Tvarka ir teisingumas“ irgi nutarė veto atmesti. Taip balsavo 8 iš 9 frakcijos narių.
Prezidentės pataisas atmetė visi 12 Liberalų sąjūdžio atstovų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasisakė už prezidentės pataisų priėmimą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirba 13 parlamentarų, iš kurių 4 veto atmetė.
KAIP BALSAVO SEIMO NARIAI ŽIŪRĖKITE ČIA.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigiamai vertino Seimo sprendimą atmesti prezidentės veto dėl Darbo kodekso ir sakė tikėjęsis, kad parlamentarai žengs tokį žingsnį.
„Tik konkurencingoje Lietuvoje žmonės gali būti laimingi. Tą galiu pasakyti kaip ekonomistas“, – žurnalistams kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jis pripažino, kad priimant Darbo kodeksą buvo neišvengta klaidų. Tačiau, anot A. Butkevičiaus, jau ketvirtadienį Seime bus registruoti naujos Darbo kodekso pataisos, kurias esą dar priims šis Seimas.
„Aš manau, kad tai įstatymai, kurie yra labai reikalingi Lietuvai, kad ji būtų konkurencinga, kad tik konkurencingoje valstybėje žmonės gali būti laimingi. Tai čia yra mano, kaip ekonomisto nuostata. Žmogus turi būti laisvas ir gali darbą pasirinkti ten, kur nori ir jam reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, – apie priimtą Darbo kodeksą kalbėjo A. Butkevičius.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas apgailestavo dėl tokio parlamentarų žingsnio.
„Nuo pat pradžių, naujasis Darbo kodeksas buvo kaip koks eksperimentas. Tiek, kiek esu Seime, pirmą kartą matau, kad iš Vyriausybės toks pusfabrikatis būtų atkeliavęs į Seimą. Rezultatas dabar nėra galutinis, net ir tą ką priėmėme. Bet kokią mačiau tendenciją šiandien. Tai buvo balsavimas prieš prezidentės veto, susidarė įspūdis, galbūt aš klystu, bet kaip šitos vyriausybės kerštas prezidentei“, – sakė Seimo narė Irena Degutienė.
I. Degutienė įsitikinusi, kad Seimas balsavo ne už patį Darbo kodeksą, o prieš prezidentę D. Grybauskaitę.
Tikisi, kad paskatins ekonomikos augimą
Didžiausius užsienio investuotojus vienijantis „Investors‘ Forum“ tikisi, kad Seimui atmetus prezidentės veto dėl Darbo kodekso, pradės augti Lietuvos ekonomika.
„Nors naujajame Darbo kodekse yra trūkumų, tai didelis žingsnis į priekį visai Lietuvai – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tai − ir gera žinia investuotojams, kad Lietuvoje darbo santykiai bus pažangūs, skatinantys kurti naujas darbo vietas ir kurti bei plėtoti verslą mūsų šalyje“, – pranešime teigė „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Asociacijos direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad darbo santykiai iki šiol nebuvo pritaikyti prie pasikeitusios aplinkos ir buvo „tartum šaukštas deguto“.
„Sparčiai besikeičiančią ekonominę situaciją atitinkantis ir pasikeitusius darbuotojų bei darbdavių poreikius tenkinantis darbo santykių reguliavimas leis Lietuvai tarptautinėje erdvėje konkuruoti dėl didesnių investicijų ir pritraukti talentus. Tai sprendimas, kurio naudą jausime artimiausią dešimtmetį“, – pranešime teigė R. Skyrienė.
Seimas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pristačius savo poziciją, Seimo posėdžių salėje prasidėjo diskusija. Pirmoji kalbėjo konservatorių atstovė I. Degutienė. Ji teigė, kad Seimas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Tačiau politikė išreiškė savo nuostabą, kad svarstant Darbo kodeksą darbdaviai buvo vadinami vergvaldžiais, o darbuotojai - vergais. Pasak šios politikės, darbdaviai ir darbuotojai turi būti partneriai.
I. Degutienė pasiūlė pritarti prezidentės veto ir iškart registruoti kai kurias pataisas, kurios atsižvelgtų į darbdavių interesus.
Darbdaviams nepatiko prezidentės nuostata dėl to, kad viršvalandžių apskaitos laikotarpis turi būti ne 3 mėnesiai, o 1 mėnuo. Jie priešinosi ir terminuotų darbo sutarčių ribojimams, kai jos taikomos nuolatinio pobūdžio darbui. Nepatiko darbdaviams ir sprendimas, kuriuo sustiprinamos profesinės sąjungos.
„Šiandien mes turėtume diskutuoti apie terminuotas darbo sutartis, apie nulines darbo sutartis, apie suminį darbo laiką, kur tikrai yra tam tikrų problemų. Vėl turėtume sėsti su profsąjungomis ir darbdaviais prie stalo bei žiūrėti, kur galima atrasti kompromisų", - sakė I. Degutienė.
Politikė paminėjo nulines darbo sutartis, bet iki šiol darbdaviai apie nulinių arba nenustatytos darbo apimties sutarčių būtinumą nekalbėjo.
Panašią poziciją išsakė ir konservatorius Kęstutis Masiulis. Tuo metu tos pačios frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys prezidentės pataisas palaikė beveik visapusiškai. Pasak jo, visos šalies vadovės pataisos padeda darbuotojams, silpnesniajai pusei darbo santykiuose.
„Kam čia mes nepritariame? Kiek įstatymų projektų esame pateikę būtent, kad apsaugotume žmones. O tuos ginčytinus dalykus galime taisyti", - sakė R.J. Dagys.
Savo ruožtu „tvarkietis" Petras Gražulis prezidentės veikimą pavadino griovimu, o Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas reikalavo modernių darbo santykių. Liberalas taip pat pažymėjo, kad Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo priimti naują Darbo kodeksą.
Atmesti D. Grybauskaitės pataisas ragino ir premjeras A. Butkevičius: „Nebe socializmas, mielieji!"
Kas keisis darbuotojams?
Birželio pabaigoje Seimo priimtas Darbo kodeksas sumažina kai kurias dirbančiųjų garantijas, tačiau gali Lietuvą paversti konkurencingesne ir į šalį pritraukti daugiau investicijų.
Naujajame kodekse atsiranda naujos darbo sutarčių rūšys: laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties (nulinės), projektinio darbo ir darbo vietos dalijimosi.
Darbdavys savo iniciatyva atleisdamas 1 ar daugiau metų vienoje vietoje dirbusį asmenį turės jam skirti 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.
Jei mažiau nei 1 metus, išmoka siekia 0,5 VDU.
Jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu vėliau mokamos ilgalaikio darbo išmokų fondo išmokos.
Maksimali ilgalaikio darbo išmoka – 3 VDU priklausomai nuo darbo stažo.
Šiuo metu 1–6 VDU dydžio išmokas (priklausomai nuo stažo) moka darbdavys.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva, darbuotojas įspėjamas prieš 1 mėnesį, išdirbus trumpiau negu 1 metus – prieš 2 savaites.
Šie terminai dvigubinami asmenims, auginantiems vaiką iki 14 metų arba kai iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai.
Terminai trigubinami, jei iki pensijos liko mažiau negu 2 metai arba asmuo yra neįgalus.
Dabartiniame Darbo kodekse įspėjimo terminai yra 2–4 mėnesiai
Naujame Darbo kodekse kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų. Sename – 28 kalendorinės dienos.
Prezidentės pasiūlymai Darbo kodeksui, kuriuos Seimas atmetė:
1. Grąžinama nuostata, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.
Seimo priimtame Darbo kodekso ši nuostata buvo išnykusi.
2. Kompensacija darbuotojui, kai vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo galima drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį nemokant kompensacijos. Tai vadinama susitarimu dėl nekonkuravimo.
3. Leidžiama individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 šalies vidutinius mėnesio atlyginimus (šiuo metu 2244 eurų iki mokesčių).
Seimo priimtame Darbo kodekse tai buvo leidžiama, kai darbuotojas uždirba ne mažiau nei 2 šalies vidutinius atlyginimus (1496 eurų iki mokesčių), išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
4. Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, auginantį vaiką iki 14 metų, įspėjamasis terminas – 3 mėn. Auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų – irgi 3 mėn. Pirmenybė likti darbe darbuotojams – auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.
Seimo priimtame Darbo kodekse auginantiems vaiką iki 14 metų, įspėjamasis terminas buvo 2 mėn. Atleidžiant darbuotoją darbdavio valia be darbuotojo kaltės, speciali apsauga auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų nebuvo įtvirtinta.
5. „Greitasis” atleidimas informuojant prieš 3 darbo dienas – darbdavys turi išmokėti 8 vidutines darbuotojo algas.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodo išmokėti 6 darbuotojo vidutines algas.
6. Išeitinės išmokos, kai sutartį nutraukia darbuotojas dėl svarbių priežasčių – sukako pensinis amžius, negali dirbti dėl ligos, neįgalumo. Išmoka turi būti 2 vidutinės darbuotojo algos.
Seimo priimtame Darbo kodekse ši išmoka siekia 1 vidutinę algą.
7. Neribotos netesybos darbdaviui, kai pasibaigus darbo santykiams jis delsia atsiskaityti su darbuotoju, kai nėra darbuotojo kaltės.
Seimo priimtame Darbo kodekse išmokai nustatytos „lubos“ - 3 vidutinės darbuotojo algos.
8. Atsisakyti termino „protingas terminas“. Prezidentės vertinimu, turi būti įtvirtintas aiškumas. Todėl ji siūlo įtraukti, kad „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad darbdavys turi informuoti darbuotoją prieš protingą terminą apie darbo sąlygų pasikeitimus pasikeitus tas sąlygas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais.
9. Siūlo iš viso atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių, kurios kitaip vadinamos nulinėmis arba „tuščiomis“ sutartimi, nurodančiomis tik minimalų 8 valandų skaičių per mėn.
Seimo priimtas Darbo kodeksas tokias sutartis įtvirtino (šiuo metu jos neįtvirtintos), tačiau paaiškėjo, kad minimo pobūdžio sutarčių nenori nei darbdaviai, nei darbuotojai. Tokios sutartys galioja tik Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose.
10. Griežtesnis ribojimas terminuotoms sutartims neterminuotam darbui. Tik tada, kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių negali būti daugiau nei su 20 proc. darbuotojų.
Seimo priimtame Darbo kodekse irgi galioja nuostata, kad terminuotų sutarčių kiekis vienoje įmonėje negali viršyti 20 proc., bet nekalbama apie kolektyvinį susitarimą. Kodekse taip pat nurodoma, kad jei terminuotos sutartys sudaromos paeiliui tai pačiai funkcijai, bendra maksimali trukmė turi būti 2 metai, jei skirtingoms funkcijoms – bendra trukmė gali siekti 5 metus. Prezidentė paskutinės nuostatos neginčija.
11. Laikinas darbas įmonėse, kurios „nuomoja“ darbuotojus kitiems arba siunčia į užsienį. Prezidentė siūlo būtinai licencijuoti tokias įmones ir nustatyti aiškius terminus, per kuriuos leidžiami neapmokami 5 dienų laikotarpiai. Remiantis jos siūlymu, tokių neapmokamų laikotarpių galėtų būti ne dažniau nei kartą per mėnesį.
Seimo priimtame Darbo kodekse numatyta, kad tokio laikinojo darbuotojo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki 5 darbo dienų iš eilės neapmokami. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.
12. Apskaitos laikotarpis už viršvalandžius – kas 1 mėnesį.
Seimo priimtame Darbo kodekse numatyta apskaičiuoti kas 3 mėnesius.
13. Dvigubas apmokėjimas darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys įspėja prieš 2 dienas.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad apie pasikeitusį grafiką darbdavys darbuotojui turi pranešti prieš 5 darbo dienas, išimtiniais atvejais – prieš 2 darbo dienas. Šiuo atveju kalbama apie darbo laiką taikant suminę darbo apskaitą, kai dirbama pamainomis.
14. Siūlo grąžinti nuostatą, kad sutrumpintu laiku dirbantiems darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, naktimis, taip pat nepilnamečiams, būtų apmokama kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 valanda, bet mokama kaip už visą laiką.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus dydžius. Apie apmokėjimą kaip už visą laiką nekalbama. Taip pat nustatyta, kad nakties laikas 22-6 val.
15. Papildomos kasmetinės atostogos už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje. Sąlygas nustato Vyriausybė.
Seimo Priimtame Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį stažą toje pačioje darbovietėje suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys. Minimalios kasmetinės atostogos siekia 20 darbo dienų, išskyrus socialiai jautrias grupes.
16. Siūlo ilgesnes 27 darbo dienų kasmetines atostogas vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų, nepilnamečiams, neįgaliesiems.
Seimo priimtame Darbo kodekse numatoma, kad auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – 2 dienos per mėnesį. Neįgaliems ir nepilnamečiams atostogų laikas buvo 25 darbo dienos.
17. Siūloma sugrąžinti, kad profesinės sąjungos galės atstovauti ne tik dirbantiesiems, bet ir atleistiems iš darbo.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad profesinės sąjungos atstovauja tik darbuotojams ir asmenims, kurie turi darbo santykius.
18. Grąžinama apsauga nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams, kurie realiai dalyvauja kolektyvinėse derybose.
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo numatyta, kad darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotojų patikėtiniu negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Apie kitus ginčo dalyvius nekalbama.
19. Siūlo atsisakyti privalomų darbo tarybų, leisti jas rinkti ten, kur nėra profesinės sąjungos. Profesinėms sąjungoms grąžinama informavimo ir konsultavimo teisė. Profesinėms sąjungoms suteikiama išimtinė kolektyvinių sutarčių sudarymo ir streikų teisė – šių dalykų darbo tarybos vykdyti negalės.
Seimo priimtame Darbo kodekse darbo tarybos ten, kur yra daugiau nei 20 darbuotojų, turėjo būti steigiamos privalomai, per jas turėjo vykti darbuotojų informavimas apie planus ir pasikeitimus.
20. Siūlo grąžinti nuostatas, kurios nurodytų draudžiamus veiksmus, kai darbdaviai paskelbia streiką. Darbdaviui būtų draudžiama priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių. Ši nuostata svarbi, jei darbdavys nori paskelbti atsakomąjį streiką – lokautą.
Seimo priimtame Darbo kodekse tokių draudimų darbdaviui nenumatyta, todėl iš esmės po 7 dienų nuo streiko pradžios jis būtų galėjęs į darbą priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių.
21. Siūlo grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, kur veikia 2 ir daugiau profesinės sąjungos.
Seimo priimtame Darbo kodekso variante ten, kur veikia 2 ir daugiau profesinės sąjungos, darbdavys su jomis gali derėtis atskirai, taip mažinama darbuotojų galia.
22. Trišalė taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų.
Seimo priimtame Darbo kodekse Trišalę tarybą pavesta formuoti Vyriausybei nutarimu. Ją turėjo sudaryti 5 profsąjungų atstovai, 5 darbdavių atstovai ir 5 Vyriausybės atstovai. Profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms keliami tokie reikalavimai kaip veikti ne trumpiau nei 3 metus, turėti ne mažiau nei 5 darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotą darbo sutartį. Profesinės sąjungos turi atstovauti ne mažiau nei 0,5 proc. Lietuvos darbuotojų, darbdaviai – būti įdarbinę ne mažiau nei 3 proc. darbuotojų.
Kaip balsuojama dėl veto:
1. Pirmiausia išklausoma Seimo komitetų pozicija ir rengiama bendroji diskusija. Trečiadienį ryte posėdžiavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris šiuo atveju buvo pagrindinis, prezidentės pataisoms pritarė.
2. Tuomet balsuojama, ar atmesti veto. Norint atmesti veto, reikia surinkti mažiausiai 71 balsą „už“. Tokiu atveju lieka galioti Seimo priimtas naujas Darbo kodeksas be prezidentės pataisų.
3. Jei veto atmesti nepavyksta, balsuojama, ar pritarti prezidentės pataisoms. Tam užtenka paprastosios daugumos, tik posėdyje turi dalyvauti daugiau kaip pusė parlamentarų.
4. Jei neišeina priimti prezidento pataisų, tuomet lieka galioti senasis Darbo kodeksas.