Drabužius ir aksesuarus parduodanti platforma „About you“ buvo tik viena iš daugelio prekybininkių, įsijungusių į „Juodojo penktadienio“ nuolaidų karuselę. Vis dėlto keli rasti pavyzdžiai privertė suabejoti skelbiamų akcijų tikrumu.
Kainavo daugiau
Viena „LinkedIn“ vartotoja, tekste nenorėjusi būti įvardyta, pasidalijo pavyzdžiu, kuris rodo, kad Juodojo penktadienio metu siūlyta kaina buvo prastesnė nei reguliariu metu.
Remiantis jos atradimu, „Joop“ piniginė didžiųjų išpardavimų dieną kainavo 71,92 euro, o pradinė kaina esą siekė 89,90 euro. Smulkiomis raidėmis prirašyta, kad mažiausia kaina per pastarąsias 30 dienų sudarė 67,43 euro. Įsigydamas piniginę penktadienį vartotojas būtų ne tik nesutaupęs, bet ir sumokėjęs 6 proc. daugiau nei tada, kai kaina buvo palankiausia.
Primename, kad prekybininkai Civilinio kodekso yra įpareigoti sumažintą kainą lyginti su mažiausia kaina, taikyta per pastarąsias 30 dienų. Su mažiausia kaina reikia lyginti ir tada, jei per 30 dienų laikotarpį kaina buvo taikyta tik vieną dieną.
Analogiška situacija galioja ir dar vienai prekei, „Lascana“ prekės ženklo moteriškam švarkui. Smulkiu šriftu prirašyta, kad Juodojo penktadienio dieną jis kainavo 66,43 euro – 16 proc. daugiau nei siekė mažiausia kaina per pastarąjį mėnesį (56,94 euro).
„Delfi“ paprašė „About you“ pakomentuoti minėtų prekių kainų dinamiką, tačiau nuo penktadienio atsakymo nesulaukė. Jei gausime komentarą, tekstą papildysime.
Įžvelgia galimo vartotojų klaidinimo
Iš pateiktų pavyzdžių panašu, kad skelbdamas apie kainos sumažinimą pardavėjas nesilaikė taip vadinamos 30 dienų taisyklės, „Delfi“ komentavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
„Pardavėjas yra įpareigotas ne nurodyti per 30 dienų buvusią mažiausią kainą, tačiau privalo informuoti apie sumažinimą būtent nuo buvusios per 30 dienų mažiausios kainos. Už tokius pažeidimus Lietuvoje registruotiems pardavėjams taikomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnis, numatantis baudą iki 5000 eurų“, – sakė D. Malinauskienė.
Skaitmeninio verslo, e–komercijos ir intelektinės nuosavybės teisėje besispecializuojanti advokatė Giedrė Rimkevičiūtė–Manke „Delfi“ pastebėjo, kad painiavos, kaip įgyvendinti minėto įstatymo nuostatas, jos manymu, kelia ne visai tiksli įstatymo formuluotė.
Kaip pastebėjo teisininkė, skaitant pažodžiui galima suprasti, kad pakanka nurodyti per 30 dienų taikytą mažiausią prekės kainą, ir reikalavimas bus įvykdytas tinkamai.
„Atrodo, kad kartais verslas yra linkęs interpretuoti būtent taip, todėl nurodo tokią mažiausią kainą, tačiau skelbdamas nuolaidos dydį procentais sumažintą kainą lygina su didesne buvusia kaina ir taip parodo didesnį nuolaidos dydį.
Tačiau taikant teisės aktą būtina žiūrėti į jo tikslą, o ne tik skaityti įstatymo normą pažodžiui. Pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) ir teismų praktiką, informacija apie produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą yra laikoma esmine informacija, kuri turi būti pateikta vartotojui. Tad šios įstatymo normos tikslas yra užtikrinti, kad reklamoje būtų naudojamas išsamus ir teisingas kainų palyginimas, kad vartotojas galėtų įvertinti tikrąją pateikiamo pasiūlymo vertę“, – „Delfi“ komentavo G. Rimkevičiūtė–Manke.
Tai reiškia, kad atitinkamai ir reikalavimas nurodyti per pastarąsias 30 dienų buvusią mažiausią kainą yra numatytas siekiant, kad tokia suma ne tik būtų paminėta reklamoje, bet kad sumažinta kaina būtų lyginama būtent su tokia mažiausia kaina.
„Jeigu pradinė daikto kaina buvo 100 eurų, lapkričio pradžioje ji buvo nors trumpam sumažinta iki 80 eurų, tada vėl tapo 100 eurų, o lapkričio pabaigoje, per „Juodąjį penktadienį“, sumažinta iki 60 eurų, „Juodojo penktadienio“ akcija turėtų būti nurodoma minus 25 proc., o ne minus 40 proc. Atitinkamai, jeigu lapkričio pradžioje kaina buvo sumažinta daugiau nei vėliau per „Juodąjį penktadienį“, nuolaidos procentais teisėtai visai negalima rodyti, nes prekė yra pabrangusi“, – komentavo teisininkė.
Vertinant, ar reklama klaidinanti, anot ekspertės, atsižvelgiama į tris kiterijus: teisingumo, išsamumo ir pateikimo. Tad ar šie minėti pavyzdžiai gali būti laikomi tokiais?
Kaip pastebėjo ji, tokie pasiūlymai gali suklaidinti vartotoją dėl pasirinkto informacijos pateikimo būdo.
„Nors ir pateikiama visa reikalaujama informacija, būtent toks jos pateikimo būdas (ankstesnė mažiausia kaina nurodoma mažu šriftu, o nuolaidos dydis, nustatytas lyginant su didesne suma, paryškintas) vartotojui sudaro įspūdį, kad prekei taikoma didelė nuolaida, nors įsižiūrėjus galima matyti, kad per pastarąsias 30 dienų šią prekę buvo galima įsigyti už dar mažesnę kainą“, – pastebėjo ji.
Už klaidinančią reklamą gali būti skiriama bauda iki 3 proc. reklamos davėjo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 100 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc. jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 200 tūkst. eurų.
Už panašią situaciją tarnyba skyrė didžiausią baudą
Panašių atvejų, kaip matyti pavyzdžiuose, teisininkė sakė pastebinti tiek elektroninėse, tiek fizinėse parduotuvėse.
„Šiais metais vienas garsiausiai nuskambėjusių VVTAT nutarimų buvo mados prekes elektroninėje ir fizinėse parduotuvėse siūlančiai įmonei skirti 100 tūkst. eurų baudą už klaidinančią reklamą ne tokioje pačioje, bet panašioje situacijoje, kai kainos buvo lyginamos ne su ankstesne kaina, o su „rekomenduojama mažmenine kaina“. VVTAT nustatė, kad reklama buvo klaidinanti ir skyrė didžiausią baudą. Tikėtina, kad šį atvejį dar nagrinės ir teismai“, – svarstė G. Rimkūnaitė–Manke.
Kaip verslui teisingai interpretuoti šią taisyklę?
Anot teisininkės, verslas, norėdamas nepažeisti vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, turėtų nuosekliau planuoti išpardavimus ir 30 dienų iki numatomos „Juodojo penktadienio“ ar kitos akcijos nemažinti kainos, o vis tik nusprendus sumažinti palikti ją tokią iki pat išpardavimų pabaigos.
Dėl ko dažniausiai skundžiasi vartotojai
Ar lapkričio ir gruodžio mėnesiais išauga nuolaidų tikrumu besiskundžiančių vartotojų skaičius? D. Malinauskienė sakė, kad nors ir neženkliai, bet per išpardavimus ar po jų sulaukiama daugiau vartotojų pranešimų apie galimus pažeidimus skelbiant apie nuolaidas.
„Vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl fiktyvių nuolaidų, taikomų nuolat ar ilgą laiką, arba dirbtinai sukeliant prieš tai taikytą kainą ir tokiu būdu vaizduojant didesnę naudą, pritaikytų mažesnių nei skelbta arba nepritaikytų nuolaidų, neišsamios informacijos reklaminiuose skydeliuose (pavyzdžiui, nurodo „viskam“, nors iš tikrųjų tik žieminei avalynei batų parduotuvėje, arba išskyrus vaikų literatūrą knygyne)“, – pavyzdžių pateikė D. Malinauskienė.
Taip pat vartotojai prašo tarnybos dėmesį atkreipti dėl klaidingų prekių pristatymo terminų. Rašo, kad „pristatys per savaitę“, o vartotojas prekę gauna po dviejų savaičių, tai ypač aktualu prieš Kalėdas.
Taip pat pastebima, kad po to, kai vartotojas pateikdavo užsakymą elektroninei parduotuvei, pardavėjas informuodavo, jog prekės neturi arba pasiūlydavo ją įsigyti už didesnę kainą.
Pasitaiko skundų ir dėl pardavėjo techninių ar žmogiškų klaidų – nurodo neteisingą prekės kainą, pavyzdžiui, vietoje 300 eurų – 3 eurus.
VVTAT anksčiau vartotojams pateikė patarimų, kaip neapsigauti medžiojant nuolaidas. Tarnybos teigimu, reikėtų vengti spontaniškų pirkinių ir įvertinti, ar konkreti prekė tikrai reikalinga, įdėmiai perskaityti akcijos sąlygas ir išimtis, patikrinti akcijos laikotarpį, perkant internetu patikrinti informaciją apie pardavėją.
Savo ruožtu G. Rimkūnaitė–Manke, jog vartotojai turi būti atidūs, neskubėti priimti sprendimo pirkti prekę vien dėl to, kad skelbiama nuolaida, o įvertinti visą informaciją.
