Į DELFI redakciją kreipėsi trys jaunuoliai, pasakojantys, kaip jų svajonė tapti skrydžių palydovais virto liūdna realybe.
Violeta, Mantas, Julija (pavardės redakcijai žinomos) netikėtai sužinojo, jog viena skrydžių bendrovė ieško skrydžių palydovų. Nusprendę, kad jų gyvenime reikia pokyčių, visi nusprendė sudalyvauti atrankoje.
Violetą dalyvauti konkurse pakvietė „Baltic Aviation Academy“, ruošiančios skrydžio palydovus, darbuotojai. Merginos kontaktus jie turėjo, nes ši jau anksčiau buvo dalyvavusi Kataro oro bendrovės oro palydovų atrankoje.
„Pasibaigus atrankai mums parodė prezentaciją, kurioje pasakojo, kad mes tinkame konkrečiai aviakompanijai, nes buvome atrinkti pagal tos aviakompanijos standartus“, - prisiminė mergina.
Prieš darbą – kursai už 4 tūkst. Lt
Vis dėlto atrankoje sudalyvavę jaunuoliai sužinojo, kad norėdami gauti darbą „Grand Cru Airlines“ bendrovėje reikės „Baltic Aviation Academy“ baigti kursus, kurie kainuoja apie 4 tūkst. Lt.
„Buvo pasakyta, kad tai yra investicija į save, nes gausime atestatą, kuris bus pripažįstamas visoje Europoje“, - pasakojo Violeta. Pasak jos, atrinktiems dalyviams buvo pažadėta, kad išlaidos atsipirks per mėnesį. Pasak jaunuolių, jiems buvo suteikta pora dienų apsispręsti, ar lankys kursus.
Violeta nusprendė išbandyti savo jėgas aviacijoje ir metė nuolatinį darbą. Kiti – skolinosi pinigų, krapštė santaupas.
DELFI redakcijoje apsilankę jaunuoliai pasakojo, kad, jų skaičiavimu, dvi savaites trukusius kursus lankyti sutiko apie 16 žmonių.
Pabaigę kursus ir išlaikę akademijos egzaminus jaunuoliai patraukė į būsimo darbdavio „Grand Cru Airlines“ biurą.
„Suleido mus visus į mažą kambariuką su šešiomis kėdėmis. Teko po du susėsti ant vienos kėdės. Vėluodami į kambariuką įėjo du žmonės, atsirėmė į sieną ir nustebę stebėjosi, kiek mūsų čia daug, ir klausė, ar visi išlaikėme egzaminą. Paklausėme vieno, antro klausimo, bet sulaukėme labai miglotų atsakymų“, - prisiminė Mantas.
Pasak jaunuolių, jiems buvo paaiškinta, kad iki tikrojo darbo teks dar dvi savaites lankyti oro bendrovės organizuojamus kursus.
Kilo neaiškumų ir dėl atlyginimo, ir dėl darbo vietos
Mantui klausimų sukėlė ir tai, kad bendrovė nekalbėjo apie fiksuotą atlyginimą ar apie tai, kiek valandų jie galėtų skraidyti per mėnesį.
„Per bandomuosius skrydžius mums būtų nupirkę bilietus į lėktuvą kaip keleiviams ir mes turėtume atlikti stiuardų pareigas“, - pasakojo vaikinas. Anot jo, jis buvo paprašytas išeiti, kai paprašė paaiškinimo, kodėl bendrovė nori surinkti visų jaunuolių pasus.
Jaunuolių žiniomis, šiuo metu bent trys žmonės iš jų grupės jau yra įdarbinti.
„Kadangi mūsų daug, o skrydžių – ne, tai mes išsitraukėme burtus, kokia eilės tvarka skristume į bandomuosius skrydžius. Kadangi kontraktas būtų buvęs iki lapkričio, o man sakė, kad pagal burtus į bandomuosius skrydžius būčiau skridusi rugpjūtį, tai būtų likę padirbti kokius du mėnesius“, - pasakojo Violeta.
„Baigę kursus ieškojome darbo kitose kompanijose, bet šis pažymėjimas nelabai ką žavi, bendrovės sakė, kad turi savo kursus“, - teigė Mantas.
Julija pasakojo, kad ji pasiūlymu susižavėjo, nes buvo siūloma dirbti iš bazės Lietuvoje.
„Kai kvietė dirbti, svarsčiau, tačiau, kai perskambino dar kartą, vėl pasitikslinau, ar darbas bus iš Lietuvos. Pasakė, kad tikrai iš Lietuvos“, - teigė ji. Mergina taip pat susiviliojo žadamu atlyginimu. Pasak jos, buvo minimos sumos nuo 4 iki 9 tūkst. Lt.
„Sakė, kad 4 tūkst. Lt tai jau tikrai vos ne sėdint namuose gausime“, - prisiminė Julija.
Mergina teigė, kad buvo visiškai nuvilta, kai, pasak jos, nuvykusi į oro skrydžio bendrovę sužinojo, kad bus įdarbinti Kipre ir iš tiesų daugiausia teks skraidyti iš Graikijos į Rusiją.
Julijos teigimu, pabaigus kursus už 4 tūkst. Lt pasikeitė ir žadamo atlyginimo dydis: jei oro palydovai skraidys iš Vilniaus, jiems bus mokama apie 2,2 tūkst. Lt, jei iš Graikijos – apie 3,6 tūkst. Lt.
„Paklausėme, iš kur mes galime būti garantuoti, kad gausime bent tokį atlyginimą. Pasakė, kad negali nieko garantuoti, nes niekada negali žinoti, ar kokia agentūra su jais nenutrauks sutarties, o gal kaip tik bus pasirašyta naujų ir darbo bus daugiau“, - pasakojo Julija.
Jaunuoliai tvirtina kreipęsi į ne vieną valdžios instituciją, tačiau niekas jiems padėti negalėjo.
Bendrovė kilusio nesusipratimo komentuoti nelinkusi
Oro palydovų kursus organizuojančios „Baltic Aviation Academy“ atstovė Raminta Bumbulytė DELFI aiškino, kad akademija yra mokymo įstaiga, teikianti pirminio orlaivių palydovų mokymo paslaugas. Kursus išklausę ir egzaminus išlaikę asmenys įgyja kvalifikaciją patvirtinančius baigimo pažymėjimus.
„Jokių rašytinių pretenzijų dėl minimos situacijos nesame gavę. Visi dalyviai atsiėmė pažymėjimus. Todėl plačiau pakomentuoti neturime galimybės“, - teigė ji.
Oro bendrovės „Grand Cru Airlines“ orlaivio palydovų vadovė Loreta Krupenkinienė teigė, kad oro vežėjas jau ilgai bendradarbiauja su „Baltic Aviation Academy“.
„Jūsų minimu atveju sudarėme galimybę įsidarbinti visiems „Baltic Aviation Academy“ orlaivių palydovų kursus pabaigusiems žmonėms. Deja, jau pirmojo pokalbio metu įvyko konfliktas, kurio dėl etinių priežasčių komentuoti nenorėtume. Orlaivių palydovai yra labai atsakinga profesija, reikalaujanti ramybės, susikaupimo, paklusnumo. Įvykus nesusikalbėjimui, atsisakėme minties įdarbinti kai kuriuos asmenis“, - teigė ji.
Civilinės aviacijos administracijos vadovo pavaduotojas Alvydas Šumskas DELFI sakė, kad institucija šios srities nereguliuoja.
„Čia lygiai taip pat, kaip su bet kokia mokymo įstaiga. Po universiteto darbo vieta irgi gali būti, nes poreikis yra, bet baigus mokymus, poreikio nebėra. Viską rinka diktuoja. Tokia pati situacija yra ir baigus orlaivių pilotavimą ar skrydžių valdymą, juk nėra jokios garantijos, kad pabaigęs studijas gausi darbo vietą“, - samprotavo jis.
Tie patys akcininkai
Registrų centro duomenimis, „Grand Cru Airlines“ akcijos iki gegužės pabaigos priklausė Kipre registruotoms bendrovėms „Grand Go Group LTD“ ir „Brenalan Investments Limited“. Vėliau jau vieninteliu akcininku liko „Brenalan Investments Limited“.
Registrų centro duomenimis, ta pati Kipro bendrovė „Grand Go Group LTD“ yra ir atvykstamojo turizmo įmonės „Go Baltic Travel“. Šiai įmonei, beje, vadovauja buvęs bankrutavusios „Star1 Airlines” vadovas Martynas Laivys.
Birželį bendrovė dar turėjo sutartį su „Go Planet Travel“ ir skraidė iš Graikijos į Rusiją. Liepos pradžioje dėl susikaupusių skolų „Grand Cru Airlines“ sutartį su „Go Planet Travel“ nutraukė.
Advokatė siūlo darbo sutartį sudaryti dar prieš mokymus
Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ vykdančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė aiškino, kad Darbo kodeksas nenumato galimybių darbdaviui atsisakyti priimti į darbą, jei buvo ankstesnis šalių susitarimas dėl būsimo įdarbinimo.
„Darbo kodeksas draudžia darbdaviui atsisakyti priimti į darbą asmenį dėl diskriminacinių priežasčių, taip pat, kai pasirašytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo“, - teigė advokatė.
Pasak jos, jei jaunuoliai jaučiasi apgauti, jie gali bandyti išsireikalauti nuostolių atlyginimo iš juridinio asmens teismo tvarka.
Pasak jos, jei teismas nustatytų, kad darbdavys pažeidė įsipareigojimą priimti į darbą, baigusiems mokymus asmenims galėtų būti priteista kompensacija už patirtus nuostolius dėl tokio būsimo darbdavio įsipareigojimo nevykdymo.
J. Judickienė taip pat pabrėžė, kad jaunuolių išsakytas pasakojimas, kad būsimas darbdavys neva prašė atlikti bandomuosius skrydžius be darbo sutarties, būtų traktuojamas kaip nelegalus darbas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė darbdaviui – bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų.
„Siekiant iš anksto apsidrausti nuo tokių atvejų, asmenims, atsidūrusiems panašioje situacijoje, siūlytume pasirašyti su būsimu darbdaviu susitarimą, kuriame būtų numatytas būsimo darbdavio įsipareigojimas priimti konkretų asmenį į aiškiai nurodytą darbo vietą, numatant darbovietę ir darbo pareigas, taip pat susitarime numatyti jo nevykdymo padarinius – kad darbdavys privalo kompensuoti išlaidas mokymams ir sumokėti netesybas. Darbuotojams būtina įsitikinti, kad tokį susitarimą pasirašė asmuo, galintis sudarinėti sandorius būsimo darbdavio vardu. Paprastai tai būna įmonės vadovas. Tačiau toks susitarimas leistų tik prisiteisti iš darbdavio nuostolius ir netesybas, tačiau nebūtų pagrindas įpareigoti darbdavį sudaryti darbo sutartį“, - aiškino advokatė.
Todėl J. Judickienė patarė tokiais atvejais reikalauti darbdavio iškart sudaryti darbo sutartį, jos įsigaliojimo datą ir darbo pradžią siejant su tam tikrų kursų baigimu.
„Taip pat numatant, kad jeigu darbuotojas per tam tikrą laiką kursų nebaigia, darbo sutartis neįsigalioja. Tokiu atveju darbuotojui išlaikius kursus per tam tikrą terminą, darbo sutartis įsigaliotų, o darbdavys neturėtų teisės atsisakyti priimti darbuotojo į darbą. Be to, šiuo atveju darbuotojas iš anksto žinotų visas būsimos darbo sutarties sąlygas – atlyginimą, darbo laiką ir kita, o tai leistų išvengti galimų vėlesnių nesusipratimų, kurie galėtų kilti su darbdaviu pasirašinėjant darbo sutartį tik po mokymų“, - pastebėjo advokatė.