Apie tai BNS informavo teismo atstovė Vaiva Milkeraitienė. Anot jos, teismas nenustatė, kad byloje būtų duomenų, jog M. Žalimas galėtų bėgti ar slėptis, taip pat ir to, kad jis galėtų bandyti naikinti įrodymus, paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius.
Teismas taip pat įvertino tai, kad nors įtariamasis anksčiau yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, tai savaime nereiškia, kad jis padarė ir šį nusikaltimą.
„Iš prokuroro nurodytų aplinkybių, teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Mindaugas Žalimas yra įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta, išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, tačiau, kaip pažymėta teismų praktikoje, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl šioje dalyje vertintinas visų tyrimo aplinkybių ir faktinių duomenų kontekstas. Mindaugas Žalimas yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sužadėtine, su kuria augina mažametį vaiką, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog įtariamasis Lietuvoje nėra saistomas glaudžiais šeiminiais ar socialiniais ryšiais. Duomenų, kad įtariamasis Mindaugas Žalimas turi patikimų ryšių užsienyje, kas didintų jo pabėgimo, pasislėpimo galimybę, kad anksčiau būtų pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar kad būtų paskelbta jo paieška, nėra.
Prokuroro teigimu įtariamasis yra teistas užsienio valstybėse, tačiau, teismo manymu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis šiose valstybėse turi artimų ryšių. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog įtariamasis Mindaugas Žalimas, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ir teismo“, – rašoma Kauno apylinkės teismo nutartyje.
Teismas taip pat įpareigojo įtariamąjį Mindaugą Žalimą nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais įtariamaisiais – Rimandu Stoniu, Dariumi Daugalu, Rolandu Mažrimu ir Linu Marijumi Vaitkevičiumi.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūra pirmą kartą į teismą kreipėsi kovo pradžioje, prašydama M. Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau šis prašymas buvo patenkintas tik iš dalies ir skirtas suėmimas dviejų savaičių laikotarpiui.
Prašymą dėl suėmimo nagrinėjusi teisėja Audronė Levinskienė tuomet BNS sakė, kad dviejų savaičių terminas buvo pasirinktas kaip tarpinis variantas, kuriuo buvo nepažeistos nei įtariamojo teisės, nei viešasis interesas.
Prokuratūra tuomet siekė, kad būtų suimti ir dar trys įtariamieji šiame tyrime, tačiau suėmimas mėnesiui buvo skirtas tik vienam iš jų – Rolandui Mažrimui.
Dar dviem įtariamiesiems buvo skirti 20 tūkst. eurų užstatai, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir bendravimo su kitais įtariamaisiais apribojimai.
Teisėsauga mėnesio pradžioje pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, šiame tyrime sulaikyti penki asmenys, tarp kurių – ir energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys.
R. Stonys yra vienintelis iš įtariamųjų, kurio suėmimo prokuratūra nesiekė.
Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, per kelis mėnesius ši organizuota bendrininkų grupė, pasinaudodami dyzelino ir aliejaus pirkimo bei pardavimo schema galėjo išvengti apie 1,1 mln. eurų PVM ir akcizo mokesčio prievolės.
Pagrindiniu nusikalstamos veiklos organizatoriumi teisėsauga laiko anksčiau trylika kartų už įvairius finansinius teistą M. Žalimą.
FNTT teigimu, įtariamas sukčiavimo schemos organizatorius dėl panašių nusikaltimų teisėsaugai yra žinomas nuo 1994 metų. Anksčiau jis ne kartą teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis ir dėl to ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose.
„Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu FNTT atlieka dar tris ikiteisminius tyrimus dėl sunkių nusikaltimų valstybės finansų sistemai, susijusius su šiuo asmeniu, dar kelios bylos nagrinėjamos teismuose“, – anksčiau skelbė tarnyba.
R. Stonys yra Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, ji buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
Žurnalo TOP duomenimis, R. Stonio turto vertė 2019 metais siekė 70 mln. eurų.