Vis dėlto VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus laikosi pozicijos, kad nuolatinis aiškinimas dėl atsilikimo pažangiausiose technologijose tėra nepagrįsta „saviplaka“. Anot ekonomisto, darant išvadas dėl pramonės konkurencingumo, pirmiausiai reikėtų vertinti bendras euro zonos eksporto apimtis, kurios išlieka augančios.
R. Rudzkis: augimo rodikliai rodo, kad su Europos pramone nieko gero
Euro zonos pramonės bendrovių pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) liepos mėnesį gerokai nuvylė rinkos lūkesčius ir siekė 49,6 punkto bei nukrito žemiau 50 punktų ribos, skiriančios ekonomikos susitraukimą ir augimą.
Tuo metu JAV pramonės sektoriaus PMI indeksas išliko virš augimo ribos ir liepos mėnesį siekė 52,3 punkto, kai rinkos dalyviai tikėjosi, kad indeksas sieks 52 punktus. Taigi, amerikiečių pramonė netgi šiek tiek viršijo lūkesčius.
Tačiau vertinant Europos pramonės konkurencingumą, ekonomistas R. Rudzkis siūlo atkreipti dėmesį ne tik į naujausius pramonės indeksus, bet ir į bendras ekonominio augimo tendencijas.
„Jeigu mes pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų statistinius duomenis, mes pamatytume, kad su Europos pramone nieko gero. 2019 metais, kai dujos buvo dešimt kartų pigesnės negu dabar, nafta buvo du kartus pigesnė negu dabar, kitos žaliavos irgi buvo pigesnės, centrinis bankas didino pinigų masę, palūkanos buvo nulinės, Europa buvo visiškose šiltnamio sąlygose, o kokie buvo augimo rodikliai? Euro zonos ekonomika išaugo vos 1,6 proc.“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.
Apskritai, VU profesorius sako „su nerimu“ žiūrintis į Europos pramonės perspektyvas, kadangi svarbiausios jos ekonomikos dar iki pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje, infliacinio spaudimo demonstravo ne itin džiuginančius ekonomikos augimo tempus.
„Jau trečius metus Vokietijos pramonė krito dar be jokių dabartinių šokų. Europos gamybinių sektorių perspektyvos prastėjo jau kelerius metus iš eilės“, – tvirtino jis.
Tačiau ekonomistas A. Bartkus nebuvo įtikintas tokiomis niūriomis euro zonos pramonės perspektyvomis. Jis atkreipia dėmesį, kad Europos įmonės ir toliau sėkmingai plėtojo savo parduodamos produkcijos apimtis svarbiausiose rinkose.
„Na laba diena... tegul man tokį dalyką pagrindžia duomenimis. Pasižiūrėkime, kaip juda Europos eksportas. Pavyzdžiui, viena iš svarbiausių rinkų Europai yra Kinija, ji didelė pagal savo mastą. Europos eksportas į ten buvo augantis. Pavyzdžiui, net ir iki karo, eksportas į tą pačią Rusiją irgi buvo augantis“, – tikino VU docentas.
Pažangiausiose technologijose pirmauja JAV, o ne Europa
Vis tik R. Rudzkis savo abejones dėl Europos pramonės konkurencingumo grindžia pastebėjimu, kad euro zonos pramonė remiasi aukštos pridėtines vertės produkcija, bet ne pačiomis naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis kaip šioje srityje dominuojančios JAV. Tuo metu srityse, kuriomis savo ekonomiką grindžia Europos įmonės, joms, anot profesoriaus, rimtą iššūkį meta Azijos šalys, tokios kaip Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir ta pati Kinija.
„Informacinės, biotechnologijos, taikomasis mokslas – visur JAV yra toli priekyje, lyginant su Europos Sąjunga. Kas gamina šiuolaikinius superkompiuterius ar tuos pačius išmaniuosius telefonus, Europa ar JAV? Tai, kad surenkama Kinijoje – nesvarbu, bet gaminama pagal JAV dizainus“, – aiškino jis.
„Jungtinės Valstijos yra pirmaujančios priešakinėse technologijose ir konkurenciją joms kelia ne Europa, o pirmiausiai Azija“, – pabrėžė R. Rudzkis.
A. Bartkus: toks įspūdis, kad visi inovatoriai dėl atsilikimo nuolat plaka save
Tuo metu A. Bartkus sako, kad tokius aspektus kaip technologinę lyderystę apskritai yra sudėtinga pamatuoti konkrečiais kriterijais, kadangi tokie sektoriai kaip elektromobilių pramonė, mobiliųjų technologijų gamyba „nesusiveda į vieną įvertinimą“.
Anot ekonomisto, tokiose srityse kaip kosmoso technologijos europiečiai niekada nepirmavo ir nesiekia pirmauti, nes tai yra būtent JAV niša. Tai, kad Europa galbūt ir atsilieka kokiame nors konkrečiame technologiniame sektoriuje, bet bendros eksporto apimtys toliau auga, jo požiūriu nereiškia, jog tai „mūsų ekonomikai palieka blogą atspaudą“.
Tačiau kartu A. Bartkus sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose pagrindiniai konkurentai euro zonos įmonėms yra ne amerikiečiai.
„Transporto sferoje Europai konkurenciją kuria net ne JAV, o korėjiečiai. Konkurencinių iššūkių yra, bet kad būtų akivaizdžių ženklų, nėra, jog, tarkim, Europos autogamintojai prarado savo rinkas Azijoje“, – tikino VU docentas, kartu pabrėždamas, kad europiečiams nuolat nuogąstaujant dėl konkurencinio atsilikimo konkrečioje srityje, tuo pačiu metu kinai taip pat suka galvą, kaip pasivyti euro zonos ir JAV įmones, kurios technologiškai yra priekyje.
„Toks įspūdis, kad visi inovatoriai plaka save, kaip jie atsilieka.
Bet čia tik jausmas, o reikia žiūrėti eksporto apimtis. Čia mums gan neblogai sekėsi“, – įsitikinęs A. Bartkus.