Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas posėdžio pradžioje pristatė Vyriausybės siūlymą, kuris buvo toks, kuriam pritarė Trišalė taryba – 10 proc. didinti MMA, ir 20 proc. NPD.
„Tai reiškia, kad nuo 2024 m. „ant popieriaus“ būtų 924 eurai. Tikiuosi, kad darbdaviai galės tokį pasiūlymą palaikyti, nes tai yra mažiau nei siūlytą Lietuvos banko pagal sutartą formulę, nes girdime darbdavių argumentus, jog reikia atsižvelgti į darbdavių argumentus apie ekonomikos neapibrėžtumą, stojančią pramonę“, – teigė V. Šilinskas.
Jis akcentavo, kad Finansų ministerija turi penkmečio planą, kaip galų gale NPD galėtų pasiekti MMA dydį.
„Kitais metais jau planuojama ambicingai didinti NPD net 20 proc. Tokiu atveju padidinus 10 proc. MMA ir 20 proc. NPD, „į rankas“ žmogus sulauktų daugiau, negu tiesiog didinant pagal LB formulę. Jeigu padidiname pagal LB siūlymą, tai žmogui „į rankas“ nekeičiant NPD formulės žmogui gautųsi 701 euras, jeigu didiname 10 proc., bet padidiname NPD 20 proc., tai žmogui „į rankas“ gautųsi net 709 eurai“, – sakė viceministras.
„2024 m. ant popieriaus augimas būtų 84 eurai, o į rankas 76 eurai ir turėtų aplenkti MMA augimas vidutinės algos augimą, bent jau kas yra pagal šiandienos prognozė. Manau yra kompromisinis ir geras pasiūlymas“, – akcentavo jis.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad darbdavių interesas yra MMA dydį žinoti kuo anksčiau.
„Praktika, kuri buvo anksčiau, kad mes diskutuodavome ir likus keliems mėnesiams sužinodavome, kaip kad paskutiniais metais buvo, jog 15 proc. kyla MMA, tai ši situacija nepriimtina. Tai yra pozityvus dalykas, kad dabar bandome apsispręsti ir mūsų lūkestis yra (...), kad Vyriausybė kuo greičiau patvirtintų šį dydį“, – teigė A. Romanovskis.
Tačiau jis taip pat kritikavo Vyriausybę dėl to, kad dažnai yra siejamas mokesčių reformos bei MMA ir NPD didinimo klausimas. LVK vadovas galiausiai išreiškė lūkestį, kad svarstymas dėl MMA Trišalėje taryboje nebus svarstomas taip sparčiai, kaip šiais metais.
„Ateity norime, kad socialinis dialogas nebūtų toks suspurtuotas, kaip dabar“, – sakė jis.
A. Romanovskiui pritarė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė, aiškinusi, kad procesas svarstant dėl MMA dydžio buvo „mažų mažiausiai negražus“.
„Čia mūsų galėtų būti bendra nuomonė, kad procesas, kuris įvyko svarstant MMA, buvo mažų mažiausiai negražus. Labai tikiuosi (...), kad tai bus kaip raudonas signalas, skambutis, kad vis dėlto mums reikėtų formuoti kitokią kultūrą“, – tvirtino ji.
„Kalbant apie MMA, mūsų kaip profesinių sąjungų reikalavimas yra, kad darbuotojai uždirbantys minimalią algą nuo kitų metų „į rankas“ gautų ne mažiau, kaip Lietuvos bankas paskaičiavęs. Kiek aš skaičiavau, tai 701 euras, tai turėtų būti startinė pozicija ir jokiu būdu nė euru mažiau“, – akcentavo I. Ruginienė.
Tuo tarpu finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžė, kad ministerija vertina socialinių partnerių dialogą ir nori, kad sutarimas, ypatingai tokiais klausimais kaip MMA, Trišalės tarybos rėmuose įvyktų.
„Pozityvu matyti, kad įmanoma rasti sutarimą dėl 10 proc. didinimo kitais metais, tokia rekomendacija iš Trišalės tarybos Vyriausybei tikrai vertinga ir svarbus faktorius priimant sprendimą Vyriausybėje“, – tikino M. Liutvinskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius dar kartą iškėlė produktyvumo rodiklio įtraukimo į MMA formulę klausimą, tačiau jis buvo atidėtas vėlesniam laikui.
Galiausiai Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovė Aurelija Maldutytė prašė atidėti MMA dydžio svarstymo klausimą rudeniui, tačiau šiam pasiūlymui taip pat nebuvo pritarta.
„Apsiklausę Darbdavių konfederacijos narius, mes prašome šį klausimą atidėti rudeniui, kada bus aiškesnė situacija, kas vyksta ekonomikoje Lietuvos ir kokios toliau prognozės, nes pagal paskutines žinias, yra per didelė įtampa šiuo metu daryti pokyčius“, – posėdžio metu teigė ji.
ELTA primena, kad Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas praėjusią savaitę tarybos posėdyje tvirtino, jog 2024 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, MMA Lietuvoje turėtų būti keliama 112,84 euro arba 13,4 proc. – nuo 840 iki 952,84 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2024 m. prognozuojamą VDU be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
Trišalėje taryboje vykusi diskusija dėl MMA dydžio netikėtai suvienijo darbdavius ir profsąjungas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrui Vytautui Šilinskui pasiūlius, kad Trišalė taryba dar kartą susitiktų iki gegužės 4 d. ir nutartų, kokia yra jos pozicija dėl MMA dydžio, kilo pasipiktinimas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis bei kitų darbdavių ir profsąjungų atstovai tvirtino, kad per tokį trumpą laiką rasti sutarimą organizacijų viduje yra pernelyg sudėtinga.
Į tai atsakydamas tuometinis finansų viceministras Gediminas Norkūnas aiškino, kad Vyriausybėje matomas poreikis dėl MMA sutarti kuo anksčiau, nes tai liečia ir kitų metų planuojamo biudžeto bei mokestinių pakeitimų klausimus.
Jis taip pat akcentavo, kad Trišalėje taryboje dažniausias sutarimas dėl MMA dydžio nebūna randamas, kas sukėlė likusių tarybos narių pasipiktinimą.
Nuo 2023 m. pradžios MMA augo iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo buvusių 730 eurų, minimalusis valandinis atlygis didinamas iki 5,14 euro vietoje praeitais metais nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėjo 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.