Tapatybę užvaldo būdami už tūkstančių kilometrų
Vis daugiau žmonių šiais laikais tampa kibernetinių sukčių taikiniu. SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola tikino, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje daugėja, tačiau jie keičiasi.
„Per paskutinius kelerius metus mes pastebėjome, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius ženkliai išaugo. Iš dalies tai yra natūralu, nes keičiasi technologijos, paslaugos, ar tai būtų finansinės paslaugos ar tai būtų telekomunikacinės paslaugos, jos keičiasi. Taigi keičiasi ir nusikaltimai. Jeigu anksčiau tie sukčiavimai būdavo analoginiai.Tai reiškia, kad į banko skyrių ateidavo žmogus, kuris pateikdavo kažkokį dokumentą, dažniausiai suklastotą arba pavogtą, ir prašydavo, kad darbuotojas jam iš sąskaitos sumokėtų pinigus.
Dabar tie nusikaltimai vyksta elektroninėje erdvėje ir sukčiai dažnu atveju savo aukos tapatybę užvaldo būdami nuo jo už šimtų ar net tūkstančių kilometrų“, – pastebi jis.
Naujausi atvejai – vis gudresni
Pašnekovas laidoje taip pat papasakojo ir apie naujausius atvejus. Anot jo, elektroninė erdvė šiuo metu sukčiams leidžia veikti gerokai efektyviau, nei jie tai galėjo daryti prieš, pavyzdžiui, dešimtmetį ar daugiau.
„Patys finansiniai sukčiavimai ir jų mechanika iš esmės nelabai kuo ėmė ir pasikeitė nuo tų laikų, kai nebuvo interneto. Tie patys „Nigerijos princai“ labai sėkmingai gyvuoja ir šiandien, džiaugiasi galimybėmis pasiekti kuo daugiau savo aukų.
Pavyzdžiui, jeigu anksčiau prieš kokius dvidešimt metų jie siųsdavo paprastus popierinius laiškus, tai dabar jie gali išsiųsti tūkstančius elektroninio pašto laiškų potencialioms aukoms. Tai gali padaryti pigiai, greitai ir efektyviai.
O kalbant apie pagrindinius nusikaltimus, tai vis dar skambina apsimetėliai FNTT pareigūnai, kurie prašo atskleisti savo prisijungimo duomenis, taip pat žmonės perka praktiškai kasdien prekes internete. Tai gali būti prekės nuo mobilaus telefono iki žemės ūkio technikos, perveda avansą, kai laukia prekės, pasirodo, kad skelbimas buvo įdėtas sukčių.
Šiuo metu ypač padaugėjo investicinio sukčiavimo atvejų, kai žmonėms skambina rusakalbiai asmenys, kurie tikina, kad yra investavimo specialistai ir išvilioja iš jų pinigus. Kartais tai yra žmonių gyvenimą galinčios pakeisti sumos – dešimtys ar šimtai tūkstančiai eurų. Pasitaiko ir romantinio sukčiavimo atvejų, kai vyrai ir moterys socialiniuose tinkluose susipažįsta su Amerikos kariškiais, verslininkais. Tada yra tokia taisyklė, kad tas jų mylimasis patenka į visą virtinę bėdų, prašo finansinės pagalbos ir banko klientai perveda sumas“, – tikino pašnekovas.
Trys sukčių taktikos
Anot jo, yra trys pagrindinės sukčių taktikos.
„Aš išskirčiau tris pagrindines sukčių taktikas, nes reikia suprasti, kad norėdami, jog auka vykdytų nurodymus, sukčius stengiasi įvesti savo auką į tam tikrą emocinę būseną ir viena iš tų būsenų – baimė. Pavyzdžiui, tariamas FNTT pareigūnas paskambina ir informuoja, kad žmogaus pinigai yra vagiami kažkokių nusikaltėlių.
Natūralu, kad žmonės išsigąsta, jie padeda apsimetėliui vykdydami jo nurodymus, atskleisdami prisijungimus. Kita emocinė būsena yra susijusi su noru gauti kažką už dyką. Ne vieną kartą yra tekę bendrauti su klientu, kuris tikina, kad loterijoje laimėjo milijoną, nors net nepirko loterijos bilieto. (…)
Trečioji taktika – romantiniai jausmai, kai žmonės susipažįsta su kažkuo ir užsimezga kontaktas, ir tokiu būdu pradedami vykdyti prašymai paremti finansiškai“, – tikino pašnekovas.