Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta galimybės, kad rudenį bus pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija, jeigu jos padėtis stipriai paūmėtų.
„Lietuvos ekonomika labai stipri, labai tvirtai sureagavo į COVID ir greitai atsigavo. Iki pat karo Ukrainoje pradžios tikrai labai stipriai laikosi. Karas Ukrainoje sukels naujų iššūkių, dėl karo prasidėjusi infliacija. Tačiau startinė pozicija labai tvirta tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo B. Gracia.
„Tikimės, kad ši didelė infliacija ilgainiui iki metų pabaigos pradės mažėti“, – pridūrė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad su TVF misija aptarti Vyriausybės žingsniai švelninti infliacijos poveikį gyventojams ir kad misija šias pastangas įvertinusi pozityviai. Kartu kalbėta apie struktūrines reformas, įskaitant ir nekilnojamojo turto mokesčio korekcijas.
„Klausimas, kaip infliacija atrodys vėliau ir ar vis dėlto jos tendencijos pradės keistis metų pabaigoje. Kadangi dabartinės prielaidos tokios, kad rudenį matysime infliacijos lygio nusistovėjimą ir pradėjimą leistis žemyn, – jeigu matysime, kad situacija yra kitokia, tuomet rudenį galėtų būti pasiūlytos kažkokios papildomos priemonės“, – sakė G. Skaistė.
Vyriausybė jau yra pasiūliusi vadinamąjį antiinfliacinį paketą, skirtą amortizuoti kainų augimo poveikį gyventojams ir verslui.
B. Gracia teigia nemanantis, kad infliacijos tempai sušvelnės iki liepos, tačiau galima tikėtis, jog situacija normalizuosis vėliau.
„Manome, kad jeigu karo padėtis neblogės, biržos prekių, energetikos, maisto kainos turėtų stabilizuotis arba antroje metų pusėje, metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje ir, atitinkamai, infliacijos lygis Lietuvoje turėtų daugiau mažiau stabilizuotis.
(...) Reikėtų labai atsargiai žiūrėti į derybas dėl atlyginimų, kad ta infliacija „neužsidarytų“ uždarame rate ir nebūtų visą laiką aukšta“, – dėl augančių atlyginimų perspėjo B. Gracia.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad atlyginimų augimas tikrai gali būti rizika, tad nevertėtų beatodairiškai imtis algų kėlimo mėginant pažaboti infliacijos poveikį.
„TVF atstovas užsiminė, kad tai (algų kilimas – red.) yra rizika. Tai iš tiesų yra rizika. Noriu pažymėti, kad Lietuvoje darbo užmokestis auga jau ne pirmi metai. (...)
Be abejo, svarbu tai, kad infliacijos tempai dabar labai dideli, viršija darbo užmokesčio augimą, perkamoji galia sumažėjusi. Svarbu užtikrinti, kad darbo užmokesčio kilimas neprasidėtų vien dėl to, jog šiuo trumpesniu laikotarpiu turime infliacijos tempo suaktyvėjimą“, – sako G. Šimkus.
Anot jo, daug kas infliacijos prognozėse priklauso nuo karo Ukrainoje.
„Dramblys kambaryje“ yra Rusijos karas prieš Ukrainą. Kaip ten klostysis situacija, (nuo to) labai daug priklauso, kas vyksta pasaulyje. Bet darant prielaidą, kad situacija stabilizuojasi, tai, tikėtina, kad antroji metų pusėje turėtume matyti infliacijos tempų lėtėjimą vien dėl bazės veiksnių.
Bet ar pačios kainos pasuks žemyn, tai dar turėtume pažiūrėti“, – teigia centrinio banko vadovas.
Kitą savaitę LB pateiks atnaujintą Lietuvos ūkio prognozę.
„Ką galiu pasakyti: matant realius skaičius infliacijos prognozė neišvengiamai bus peržiūrėta, kaip ir ekonomikos augimo“, – komentavo G. Šimkus.
Statistikos departamentas pranešė, kad metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento.
Įvertino NT mokesčio korekcijas: žingsnis teisinga kryptimi
Vyriausybės siūlymus dėl NT mokesčio TVF misijos vadovas įvertino palankiai.
„Mes manome, kad Vyriausybė eina gera kryptimi, tikimės, kad Vyriausybei pavyks priimti šį svarbų teisės aktą“, – teigė TVF misijos vadovas.
TVF jau ne pirmą kartą kalba nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių pakeitimus Lietuvoje.
„Lietuvoje mokesčių sistema labai smarkiai paremta darbo jėgos apmokestinimu, o ne kitomis pajamų ir kapitalo formomis. Ir, tiesą sakant, Lietuva palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis turi palyginti mažą mokestinę bazę, palyginus su BVP“, – sakė B. Gracia.
Anot jo, jeigu Lietuva nori įgyvendinti įgyvendinti žaliosios transformacijos tikslus iki 2030 metų, reikia imtis mokesčių šioje srityje.
„O kalbant apie žaliąją transformaciją, kuri vyksta, mes pasiūlėme įvesti naujus arba didinti mokesčius aplinkosaugos srityje (...). Būtina įvesti šiuos pakeitimus, tai būtų naujas išteklius, kuris padėtų atliepti kai kuriuos socialinius klausimus, perskirstant gautas pajamas“, – kalbėjo TVF misijos vadovas.
Finansų ministerija siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms gauti papildomų pajamų iš gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kai apmokestinami atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne bendra jų verčių suma.
NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Paklausus, kaip vertintina Lietuvos valstybės skola, B. Gracia sakė, kad ji nėra per didelė.
„Lietuvos fiskalinė pozicija tikrai yra stipri (...) Pernai valstybės skola sumažėjo palyginti su BVP. Tai unikali padėtis Europoje. Nematome priežasčių, kodėl fiskalinė šalies politika negalėtų išlikti stipri, net ir susiduriant su dabartiniais iššūkiais, energijos kainomis“, – sakė B. Gracia.
„Manau, kad praeityje vykdyta išmintinga fiskalinė politika gerai pasitarnavo Lietuvai“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija praneša, kad, pasak TVF, trumpuoju laikotarpiu pagrindinis iššūkis yra infliacijos suvaldymas, o žvelgiant į ateitį, svarbu didinti produktyvumą įgyvendinant struktūrines reformas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
Pasak G. Šimkaus, nepaisant išorės grėsmių sukelto šoko, Lietuvos ekonomika šiemet augs gana sparčiai, o gamybos atotrūkis bus teigiamas. Todėl, žvelgiant į ateitį, papildomas fiskalinis skatinimas nereikalingas, o papildomos valstybės išlaidos turėtų būti tik tikslinės ir nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes.
TVF vertinimu, bankų sistema Lietuvoje gerai kapitalizuota ir likvidi bei pasiruošusi atlaikyti net ir didelio masto ekonomikos sukrėtimus.
G. Šimkus sako, kad Lietuvos banko ir TVF ekspertų nuomonės dėl šalies finansų sektoriaus sutampa.
„Šalies finansų sistema stipri, gerai kapitalizuota, sėkmingai kovojo su iššūkiais praėjusiais metais, buvo pakankamai aukštas pelningumas, sukauptas didžiulis likvidumas, kas, tikėtina, leis atremti ir kylančius dabar iššūkius mūsų aplinkoje“, – sakė G. Šimkus.
Kita vertus, pasak LB vadovo, tarptautiniai ekspertai iš TVF atkreipė dėmesį į išaugusią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką Lietuvoje.
„Mums, kaip šaliai, tikrai būtina stiprinti šių rizikų valdymo sąrangą Lietuvoje, kad šaukštas deguto nesugadintų medaus statinės“, – pastebėjo G. Šimkus.
Anot Finansų ministerijos, pabrėžiama, kad įmonių bei namų ūkių finansinė padėtis yra pakankamai tvirta, tačiau spartus nekilnojamo turto kainų augimas išlieka rizikos šaltiniu. Atitinkamai, buvo teigiamai įvertinti Lietuvos banko žingsniai makroprudencinės politikos srityje, įskaitant didesnį pradinio įnašo reikalavimą perkant ne pirmą būstą.
Šiais metais TVF misija ypatingą dėmesį skyrė finansinių technologijų (fintech) sektoriaus analizei bei pinigų plovimo (PP) ir terorizmo finansavimo (TF) prevencinės sistemos vertinimui. Pažymėtina, kad ši analizė bus sudedamoji regioninio PP/TF rizikų vertinimo pratimo dalis, kurį šiemet vykdo TVF ekspertai visose Šiaurės-Baltijos šalyse.
TVF steigimo sutartis įpareigoja šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir tarptautinį finansinį ir ekonominį stabilumą. Šiuo metu TVF priklauso 190 pasaulio valstybių. Lietuva šios Vašingtone įsikūrusios organizacijos nare tapo 1992 metais.