Pasak ministerijos, tikslinė komercinė lašišų žvejyba Baltijos jūroje draudžiama tausojant žuvų išteklius, jas gaudyti dar galės mėgėjai, tačiau jie turės laikytis apribojimų: vienas žvejys mėgėjas per dieną galės sugauti ir pasilikti sau ne daugiau kaip vieną dirbtinai įveistą lašišą – jos nuo natūraliai besidauginančių žuvų skiriasi, nes yra su nukirptu riebaliniu peleku.
Į krantą ji turės būti iškrauta neišdarinėta. Pagautos lašišos, kurių riebalinis pelekas nenukirptas, turės būti nedelsiant paleistos atgal į jūrą.
„Žvejai, pažeidę šį reikalavimą, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalės atlyginti žalą. Bauda už vieną lašišą – 970 eurų“, – įspėja ministerija.
Šiuo metu galiojančios Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės nurodo, kad lašišas draudžiama gaudyti nuo rugpjūčio 15 iki spalio 31 dienos mažesniu kaip pusės kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir tokiu pat spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.
Lašišas Lietuvoje veisia Žuvininkystės tarnybos Žeimenos poskyris – vienintelis šių žuvų veisėjas Lietuvoje.
ŽŪM duomenimis, šiemet į Lietuvos upes iš viso bus išleista net 130 tūkst. lašišų. Per dvejus gyvenimo metus upėje lašišaitės pasiekia tik 30–50 gramų svorį, o per dvejus metus gyvenimo jūroje – 3–4 kilogramų svorį.
Pasak ministerijos, nors įžuvinimo kiekiai įspūdingi, gerėja neršto apsauga, Lietuvos upėse išgyvena tik kiem mažiau nei trečdalis lašišų jauniklių, o šių žuvų populiacijos padėtis Baltijos jūros baseine yra viena iš blogiausių.
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba, atsižvelgusi į mokslininkų rekomendacijas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2022 metais, kitąmet uždraudė komercinę lašišų žvejyba pagrindiniame Baltijos jūros baseine Palikta tik neišvengiamos priegaudos, sugaunamos žvejojant kitas žuvų rūšis, kvota – Lietuvai numatyti 989 vnt. lašišų. Tai yra beveik trečdaliu mažiau nei buvo leista žvejams sugauti šiemet.