Kaip „Delfi“ pasakojo Mindaugas (pavardė jo prašymu nenurodoma), du paspirtukus „Shulz 200 Silver“ jis nusipirko šių metų gegužės 15 dieną, iš viso sumokėjo 220 eurų.
„Paspirtukais naudojosi 6 ir 7 metų vaikai. Važiuojama buvo tik takeliais, o po 14 dienų abiem atsilaisvino vairų šakės mazgai. Manau, kad tai yra konstrukcinis ar gaminio surinkimo gamykloje trūkumas“, – dėstė jis.
Gegužės 29 dieną Mindaugas paspirtukus perdavė remontui, o birželio 4 dieną gavo pranešimą, kad gali juos atsiimti. Vis dėlto, atsiimdamas paspirtukus po remonto, jis pastebėjo, kad nors jų vairai nebekliba, tačiau ėmė sunkiai suktis.
Birželio 9 dieną iš parduotuves „Technorama“ valdančios įmonės „Verslo vartai“ gautas raštiškas atsakymas, kuriame dėstoma, kad patikrinus paspirtukus nustatyta, jog jiems buvo nesusukti atsilaisvinę nuo naudojimo vairai.
„Pridedama priežiūros instrukcija. Paspirtuką reikia nuolat prižiūrėti, nes tai nėra gedimai, tai nepriežiūra“, – rašoma atsakyme.
Mindaugas dar pasakojo esą parduotuvės darbuotojai jam aiškino, jog paspirtukai yra „negarantiniai“.
Tuo metu įmones rašte išdėstyta: „Sulankstomiems paspirtukams taikoma 2 metų garantija gaminio defektams, kurie pasireiškia iškart nuo įsigijimo. Garantija netaikoma guminėms, poliuretano rankenėlėms, ratukams ir guoliams, mechaniniams pažeidimams. Dėl netinkamos eksploatacijos ir nepriežiūros atsiradusiems defektams garantija netaikoma (nesusuktiems vairams, neprižiūrėtoms padangoms)“.
„Verslo vartų“ atstovai nurodė, kad abiejų paspirtukų vairai buvo nemokamai susukti išimties tvarka, o prie jų atsakymo pridėta ir vieno puslapio paspirtuko priežiūros instrukcija. Joje nurodyta, kaip reikia priveržti gnybtą, taip pat – kaip priveržti šakės veržles.
Tačiau Mindaugas aiškino, kad ši instrukcija buvo net ne nuo jo įsigytų paspirtukų, o tinkamą (bet vis tiek neišsamią) jis gavo tik daug vėliau, rugsėjį. Jis dar pastebėjo, kad pirkimo metu buvo gavęs instrukcijas tik rusų ir anglų kalbomis
Birželio 10 dieną vyras parašė atsiliepimą į „Verslo vartų“ atsakymą, kuriame dėstė, jog vairo šakės veržlių priveržimas nėra pati paprasčiausia operacija, o jos tinkamai atlikti negali net patyrę serviso meistrai.
„Pagal instrukciją, šiai operacijai atlikti reikalingi du 36 mm raktai, kurių komplekte nėra. Pačios instrukcijos lietuvių kalba komplekte nėra. Pirkimo metu parduotuvės darbuotojai apie priežiūrą taip pat neinformavo“, – dėstė jis.
Po šio laiško įmonė pasiūlė Mindaugui kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Defektų nenustatė
Kaip nurodoma Mindaugo „Delfi“ pateiktuose dokumentuose, tarnybą jo prašymą gavo liepos 23 dieną.
Ten pat dėstoma, jog „Verslo vartai“ paspirtukų instrukciją tarnybai pateikė rugpjūčio 28 dieną. Nurodoma, kad ji tinkama „Shulz“ paspirtukų modeliams „120“, „175“, „200“, „200 Pro“ ir „200 Solid“.
Tarnybos vyriausiojo specialisto E. L. atlikto vertinimo išvadoje aiškinama, kad vartotojas į juos kreipėsi dėl įsigytų paspirtukų galimai netinkamos kokybės.
„Vartotojas nurodė, kad pardavėjas vengia atlikti garantinius įsipareigojimus. Prie prašymo pridėtuose susirašinėjimo su pardavėjo servisu el. laiškuose vartotojas nurodė, kad dėl klibančių paspirtukų vairų kreipėsi į servisą.
Po remonto atvykęs pasiimti paspirtukų pastebėjo, kad jų vairai nebekliba, bet juos sunku sukti ir jie stringa.
Vartotojas taip pat nurodė, kad pirkimo metu prie paspirtukų nebuvo pateiktos naudojimo instrukcijos, o vėliau pardavėjas pateikė instrukciją neatitinkančią paspirtukams“, – rašoma dokumente.
Vyr. specialistas nustatė, kad „Verslo vartų“ pateikta instrukcija skirta keliems skirtingų modelių paspirtukams, taip pat ir vartotojo įsigytiems.
„Paspirtukų defektų ar netinkamo surinkimo požymių nenustatyta“, – dar nurodė jis.
Pateikiamos tokios išvados: paspirtukai tinkamos kokybės ir tinkami naudoti pagal paskirtį; paspirtukų vairų suveržimas nelaikytinas garantiniu remontu; pardavėjas paspirtukų naudojimo instrukciją turi pardavimo vietoje, paprašius pateikia ir el. paštu; paspirtukų naudojimo instrukcijoje pateikta išsami, neklaidinanti informacija apie paspirtukų naudojimą ir priežiūra.
Tačiau išvados prieduose pateiktos instrukcijos skyriuje apie priežiūrą tikslios informacijos apie gnybto ir šakės veržlės prisukimą nėra.
Nurodoma: „Patikrinkite, ar vairo gnybtas, vairo kompresinės veržlės ir kiti varžtai ir veržlės priveržtos, nėra papildomo laisvumo“.
Taip pat nurodomi reikalingi įrankiai, kurie neįtraukti į komplektą, tai – du tinkamo dydžio L formos Hex tipo raktai, 36 dydžio veržliaraktis, atsuktuvas, šluostė dulkėms. Galiausiai, yra pažymėtos paspirtuko vietos (taip pat ir vairo šakė) ir nurodyta patikrinti, ar jų fiksavimo veržlės yra tvirtai priveržtos.
Kreipėsi į žiniasklaidą
Mindaugas su tarnybos išvada nesutiko, pabrėžė, kad instrukcijoje tikslios informacijos apie paspirtukų priežiūrą nėra pateikta.
Spalio 27 dieną tarnybai pateiktame vyro atsakyme, be kita ko, išdėstytas ir šis aspektas. Lapkričio 4 dieną tarnyba Mindaugui atsakė, kad jei jis su išvada nesutinka, gali kreiptis į teismą.
Po tokio atsakymo, lapkričio 17 dieną Mindaugas kreipėsi į „Delfi“. Susisiekėme su „Verslo vartų“ ir VVTAT atstovais.
Kaip nurodė įmonės valdomos „Technoramos“ rinkodaros vadovė Agnė Bartauskienė, paspirtukų priėmimo remontui metu klientas buvo informuotas, kad šie triukiniai paspirtukai turi būti tinkamai paruošti naudoti.
„Pagal instrukciją, kuri pridedama prie gaminio, vairą reikia atpalaiduoti ir susukti reikiamus varžtelius. Klientas atsisakė tai daryti ir pareiškęs, kad, jo manymu, įsigyti paspirtukai yra nekokybiški, surašė pretenziją ir išreiškė norą susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Atsižvelgiant į paspirtukų įsigijimo aplinkybes, klientas turėtų teisę susigrąžinti pinigus tuo atveju, jei jo įsigytos prekės būtų buvusios brokuotos, netinkamos eksploatuoti arba neatitiktų gamintojo keliamų reikalavimų. Paspirtukai buvo išsiųsti į autorizuotą servisą. Iš ten prekės sugrįžo neaptikus gedimo ir patvirtinus, kad paspirtukai yra tinkamos kokybės. Serviso darbuotojai atliko profilaktinį prekių aptarnavimą, susukdami varžtus, o klientui buvo pateiktas atsakymas, su kuriuo jis vėl nesutiko ir kreipėsi į VVTAT“, – pasakojo ji.
„Technoramos“ atstovė pastebėjo, kad pats klientas į tarnybos atliktą vertinimą neatvyko ir į vertintojo skambučius neatsakinėjo.
„Nepavykus susisiekti su klientu buvo atliktas prekių vertinimas, kuriame dalyvavo vertintojas ir serviso tarnybos atstovas. Vertinimo metu jokių gedimų nebuvo aptikta. Tarnyba išdavė raštą, patvirtinantį, kad paspirtukai yra tinkamos kokybės. Klientas yra nuolat informuojamas, kad gali atsiimti paspirtukus, tačiau iki šiol to nepadarė, todėl jie saugomi serviso zonoje“, – gruodžio 3 dieną perdavė ji.
Gruodžio 7 dieną Mindaugas „Delfi“ sakė, kad jau yra susitaręs, jog jo įsigyti paspirtukai jam bus pristatyti paštu. Tačiau jis aiškino, kad vis dar neturi tinkamų instrukcijų.
„Nėra parašyta, kaip susitvarkyti tą šakę“, – sakė jis.
Vis dėlto, vyras svarstė, kad paspirtukus naudos. „Manau, paspirtukus panaudosiu, galbūt vešiu vėl atgal. Nemanau, kad jei paspirtukai veikė 14 dienų, jie juos sutvarkė taip, kad jais bus galima važiuoti. Ten net ne mano darbas turėtų būti tvarkyti šakę. Tai nėra darbas, kurį turėtų atlikti vartotojas“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad jau praleido 30 dienų terminą nuo tarnybos sprendimo, per kurį galėjo kreiptis į teismą.
Įsigalios nauja tvarka
VVTAT tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė „Delfi“ patvirtino, kad po prekių apžiūros vartotojo reikalavimas nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekes sumokėtus pinigus buvo atmestas.
„Be kita ko, prekių inicijuoto kokybės įvertinimo metu neužfiksavus vartotojo prašyme įvardintų prekių kokybės trūkumų, už kuriuos būtų atsakingas pardavėjas, VVTAT papildomai vertino pardavėjo pasitelkto serviso atliktų darbų su prekėmis (konkrečiu atveju – susuktų abiejų prekių vairų) teisėtumą.
Atsižvelgdama į tai, VVTAT komisija galutiniame sprendime nurodė, jog vartotojas dėl gaminio trūkumų, kaip numatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.
Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, pažymėtina, jog vartotojas nagrinėjamo ginčo atveju perduodamas prekes pardavėjui, remonto akte nurodė prekių gedimą „kliba vairai“, tačiau rašytinį kreipimąsi, kuriame atsispindėtų išreikšta valia, susijusi su Civiliniame kodekse išdėstytais vartotojo reikalavimais, kuriuos vartotojas turi teisę kelti pardavėjo atžvilgiu įsigijus netinkamos kokybės daiktą, pardavėjui elektroniniu laišku pateikė tik po atlikto prekių vairų sureguliavimo.
Taip pat serviso atlikti veiksmai su prekėmis (prekių vairų sureguliavimas) įvertinti kaip negarantinio remonto pobūdžio veiksmai. Be kita ko, svarbia aplinkybe VVTAT laikė ir tai, kad ginčo nagrinėjimo metu prekės tinkamai veikė bei jų vairai neklibėjo, nestrigo, t. y. prekių kokybės trūkumų, kuriais VVTAT skundėsi vartotojas, VVTAT inicijuoto prekių kokybės įvertinimo metu nenustatė.
Šiuo metu vartotojas, kuriam buvo parduota nekokybiška prekė, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą“, – dėstė ji.
Vis dėlto, D. Malinauskienė pabrėžė, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.
„Vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per 2 metų laikotarpį (garantija pagal įstatymą), jei pardavėjas nenustatė ilgesnio garantinio termino. Tokiu atveju pirmiausia vartotojui reikėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą. Prie prašymo svarbu pridėti kasos aparato kvitą ar kitą prekės pirkimą–pardavimą patvirtinantį dokumentą. Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją vartotojui nėra pateikiamas atsakymas, arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas turite teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) ginčų nagrinėjimo tvarka“, – sakė ji.
Tarnybos atstovė dar atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 metų sausio mėnesio įsigalioja Civilinio kodekso pakeitimai, numatantys dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą.
„Jeigu paaiškėja, kad prekė yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekės pataisymo (remonto) arba prekės pakeitimo, išskyrus atvejus, kai tai būtų neįmanoma įvykdyti, arba pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų. Pardavėjas turi teisę vykdyti vieną iš šių vartotojo reikalavimų, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba dėl to jis patirtų neproporcingų išlaidų.
Neužtikrinus prekės tinkamos kokybės pirmojoje pakopoje (t. y. tinkamai nepataisius prekės ir jos nepakeitus tinkamos kokybės preke), vartotojas turi teisę reikalauti sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį (antroji pakopa).
Be to, vartotojas gali iškart reikalauti kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo, jeigu trūkumas yra esminis. Taip pat vartotojas gali reikalauti kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo, jeigu pardavėjas pareiškė arba iš aplinkybių yra aišku, kad pardavėjas neužtikrins prekės tinkamos kokybės per protingą terminą arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui“, – nurodė ji.