Karantinas vis dar pratęstas iki birželio 16 dienos, tačiau įsigalioja vis daugiau atlaisvinimų verslams, atveriamos sienos. Seimas jau yra patvirtinęs Vyriausybės paruoštą pagalbos planą darbdaviams ir darbuotojams švelnėjant karantinui, numatomas 200 eurų išmokas pensininkams, o šiuo metu svarstomi yra prezidento Gitano Nausėdos siūlymai mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 15 proc. ir didinti neapmokestinamąją pajamų dydį (NPD) iki 400 eurų. Apie šias priemones ir ekonomikos atsigavimą laidoje „Piniginiai reikalai“ diskutuota su „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu, restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadove Odeta Bložiene, VU profesoriumi, ekonomistu Romu Lazutka.
Iniciatyva gera, bet verslui turės menką įtaką
Verslininkai laidoje pasidalijo įžvalgomis, ką šiuo metu išgyvena verslas. Odeta Bložienė pasakojo, kad restoranų apyvarta ženkliai sumažėjusi, yra išlikę nemažai ribojimų – išlaikant didesnius atstumus, galima priimti mažiau klientų, be to, daug kas dar negrįžę dirbti į biurus, tad netenkama dalis klientų, kurie ateidavo dienos pietų metu.
„Situacija keičiasi, gerėja, bet labai po truputį, apie buvusias vėžes, manyčiau, tada kalbėsime, kai žmonės jausis saugiai“, – teigė ji.
A. Avulis taip pat paminėjo, kad NT sektoriuje situacija taisosi, bet nežinomybė turi didžiulę įtaką vartotojų elgsenai.
„Truputį gerėja, bet dar labai labai toli nuo to, kas buvo kovo pradžioje. Čia daugiau psichologiniai dalykai, nes kiekvieną dieną žiniasklaidoje girdime pranešimus: dar 5 ar 12, ar 13 naujų atvejų ir tai aišku veikia žmones. Būsto pirkimas yra toks didelis pirkinys, žmonės tam ilgai ruošiasi ir, jei yra tam tikro nerimo, tai tie pirkiniai atidedami kitai dienai. Šiandien dienai šiek tiek geriau, turime gegužės mėnesio rezultatus, jie gerokai geresni nei balandžio mėnesį, nes tas mėnuo buvo visiškai miręs. Gegužės butų pardavimai Vilniuje buvo maždaug 4 kartus mažesni nei praeitų metų vidurkis, bet tai vis tiek geriau nei nulis“, – sakė A. Avulis.
Ekonomisto R. Lazutkos nuomone siūlymai sumažinti GPM ir padidinti NPD šiek tiek paskatins gyventojų vartojimą, nes kišenėse liks daugiau pinigų. Vis dėlto išlaidas lemia ir kiti dalykai – baimė, nepasitikėjimas.
„Suprantam, jeigu žmonės turės daugiau pinigų, tai ir pirks daugiau, bet žinoma ne vienodai ir žinoma, jei mažinami mokesčiai tiems, kurių pajamos labai mažos, tarkime per NPD, tai galima tikėtis, kad tie žmonės vos vos ištraukę nuo vienos algos iki kitos, jei jiems liks keliasdešimt ar keliolika eurų daugiau, tai ir juos išleis. Bet jei žmonės uždirba apie 2 vidutines algas ar daugiau, nebūtinai viską išleidžia. Jei jiems liks keliasdešimt eurų daugiau po mažesnių mokesčių, tai nebūtinai jų vartojimas padidės.
Lemia ir kiti dalykai. Yra žmonių baimė, nepasitikėjimas, lūkestis – eiti į restoraną ar neiti, pirkti būstą ar nepirkti, tai nėra tokie dalykai, kur turi tuoj pat spręsti šiandien. Žmonės klausosi, girdi kas vyksta rinkose. Tarkime su NT, jie gali tikėtis, kad gal kainos dar smuks ir todėl net turint pinigų ir galint paimti kreditą, kodėl nepalaukti. Arba į tą patį restoraną – žmonės nebūtinai eina, nes neturi pinigų. Jei tiems, kurie daugiau uždirba, tas mokesčio tarifas bus sumažintas, nebūtinai jie puls į restoraną. Galbūt jie neina, nes gali ten užsikrėsti. Taigi tos pajamos nėra tokios tikslios, ypač GPM mažinimas. Bet, kaip minėjau, bendra kryptis yra teisinga, atsižvelgiant į visą situaciją, tai nebūtinai, kad paskatins.
Kita vertus, taip yra mažinamos valstybės pajamos. Žinome, kad jos ir taip sumažėjo. Tai yra skolintų lėšų sąskaita. O tas skolas, jei nereikės visas grąžinti greitai, bet jas reikės aptarnauti, tai reiškia, kad po krizės teks mokėti mokesčius didesnius negu kad reikėtų, jei dabar daugiau išleidžiame prisiskolinę pinigų“, – pastebėjo ekonomistas.
A. Avulis įsitikinęs, kad mokestiniai pakeitimai turės menką įtaką skatinant gyventojus daugiau išleisti.
„Be abejo tai gera iniciatyva, bet jeigu norime, kad mūsų ekonomika ir verslas atsigautų greičiau, tai reikėtų daugiau kalbėti ir ieškoti idėjų, iniciatyvų, kaip nuimti nerimą, nežinomybę. Mums reikia paremti verslą, kuris šiandien dienai kai kuriose vietose yra visiškai sugriuvęs. Tai verslui reikia finansavimo. Verslui reikia tiesiog sąlygų tam, kad nebūtų suvaržymų“, – teigė A. Avulis.
Anot jo, reikėtų kuo daugiau teigiamos informacijos apie atsigaunančią ekonomiką, naujas verslų idėjas, jog nebebūtų piešiamas toks niūrus vaizdas.
Taip pat, pašnekovo nuomone, reikėtų kalbėti apie biurokratijos mažinimą ir verslų skatinimą investuoti į darbo vietų kūrimą.
„Čia yra vienkartiniai trumpalaikiai dalykai (mokestiniai pakeitimai – Delfi). Mes šiandien turime kalbėti apie darbo vietų atstatymą. Daug žmonių prastovose, bedarbystė padidėjo dvigubai per šituos du mėnesius, Mes turime kalbėti kaip mažinsime bedarbystę ,nes iš ko bedarbiams reikės mokėti? Iš to paties biudžeto. Kur biudžetas gaus? Pasiskolins. Ar geriau paremti verslą, kad kurtų darbo vietas, ar imti paskolas ir maitinti bedarbius? Kuo mes daugiau kalbėsim, gerų naujienų ištransliuosime, tuo lengviau žmonės atsigaus po to šoko, didelės psichologinės krizės, kurią visi patyrėme“, – teigė jis.
„Idėjų ateina gerų, bet su įvykdymu, rezultatais pas mus tarp blogai ir labai blogai. O pagrindinė to priežastis yra pertekliniai biurokratiniai reikalavimai“, – pridūrė verslininkas, kalbėdamas apie įmonių planuojamas investicijas.
O. Bložienė tvirtino, kad mokestiniai pakeitimai tikrai nepadės restoranų verslui. Pasak jos, tie, kurie gauna mažas pajamas ir taip neišlaidauja ir neina į restoranus, o pinigus išleidžia būtiniausioms prekėms.
Visgi ji mano, kad šios priemonės gali padėti ilgainiui mažinant šešėlį.
„Tai geros priemonės, kurios padėtų lipti ekonomikai iš šešėlio, nes kaip bebūtų, darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra gana aukštas ir restoranuose praktiškai 50 proc. visos apyvartos išeina darbo užmokesčiui mokėti. Tai tikrai didžioji dalis Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo yra šešėlyje dėl darbo užmokesčio apmokestinimo dydžio. Kaip ilgalaikė priemonė, galbūt tai paskatins.
Tačiau vartotojų įpročiai pirmiausia keičiasi tada, kai jų lūkesčiai dėl ateities keičiasi. Kai man yra saugu, kai nėra nerimo, kad neteksiu savo darbo, sumažės pajamos ir t.t. Tada žmonės pradeda leisti pinigus laisvalaikiui, pramogoms, restoranams ir pan. Kol yra daug neaiškumo ir neužtikrintumo dėl ateities, visi linkę kaupti, taupyti ir didinti savo santaupas, o ne išlaidauti“, – teigė O. Bložienė.
Ji taip pat pridėjo, kad verslo paskolos turėtų būti nukreiptos į investicijas.
„Pavyzdžiui skolintis, ką dabar siūlo ir „Invega“ kad patenkintum apyvartinių lėšų poreikį mokėti darbo užmokesčiui, tai yra pirmas žingsnis į niekur, nes jei pradėsim iš paskolų mokėti darbo užmokesčius, tokiuose versluose kaip mūsų, tai yra pragaištis. Sakyčiau investicijos, vartojimo atsigavimas ir supratimas, kad visi dabar turi rezervą sumažinti: tiek Vyriausybė per mokesčių surinkimą, kad bus plonesnis surinkimas, tiek visi verslai tarpusavio santykiuose, kainų prasme ir t.t., turi suvokti, kad šitą situaciją turėsime išgyventi visi šiek tiek nusileidę“, – pridūrė pašnekovė.
Problemų kyla dėl NT nuomos kompensavimo
Laidoje O. Bložienė minėjo, kad įmonė pasinaudojo parama už prastovas darbuotojams, tačiau šiuo metu susiduriama su kliūtimis dėl NT nuomos kompensavimo.
„Dabar esame klampioje situacijoje su nuomos sutarčių subsidijomis. Tiesą pasakius, tokio proceso sudėtingumas, kur „Invega“ nėra pasiruošusi. (…) Mes pretenduojame į šią paramą, bandome sunešioti tas metalines klumpes, nes tai labai klampus ir sudėtingas procesas. Kitos subsidijos, kurios bus, kas maitinimo sektoriui labai aktualu, tai kompensacijos ir dalies darbo užmokesčio dengimas iš Vyriausybės fondų, nes reikia suprasti, kad maitinimo sektoriaus didžiąją dalį kaštų visgi sudaro darbo užmokestis, nes darbuotojų ir darbo jėgos apmokestinimas čia yra didžiausia problema, netgi ne nuoma. Ketiname naudotis taip pat šia subsidija. Informacijos kol kas gan menkai, neturime aiškaus plano, turbūt gyvename tais trumpais etapais“, – apie pasinaudota pagalba pasakojo O. Bložienė.
A. Avulis nurodė, kad jokios paramos be subsidijų už prastovas negauna, nes nepatenka į smulkių ar vidutinių įmonių sąrašą.
„Šiandien sunku surasti tokią įmonę ar kompaniją, kuri nebūtų nukentėjusi. Mes galime žiūrėti į mažmeninę prekybą maisto produktais, kur niekas praktiškai nepasikeitė, gal tik įpročiai – ne kiekvieną dieną, o vieną kartą per savaitę perka. Bet visos kitos yra nukentėję. Turime viešbutį, kuris uždarytas jau keli mėnesiai, aš kiekvieną mėnesį gaunu sąskaitas. Už balandį buvo 45 tūkst. eurų, aš turiu jas apmokėti, bet kadangi nepakliūvu į smulkią įmonę, reiškia jokios paramos negaliu gauti. (…) Prastovas už darbuotojus naudojamės, bet yra kitų visų išlaidų, o pajamų nulis viešbučiuose“, – sakė jis ir taip pat išskyrė, kad kyla problemų dėl paramos nuomai kompensuoti.
„Ten tiek daug perteklinių reikalavimų, kad tiesiog absurdas. Reikia registruoti sutartį Registrų centre, gerai, dar gali suprasti, bet kam registruojant sutartį Registrų centre reikia gauti kreditorių pritarimą? Absoliučiai nesuvokiama, niekas negali paaiškinti. (…) Mūsų klientai nuomininkai negauna kompensacijų, jiems sunku išgyventi, tuo pačiu ir mums sunku išgyventi. Šiandien dienai manau, kad Lietuva galėtų ženkliai greičiau atsigauti, ekonomika atrodyti geriau, jei biurokratija nebūtų tokia baisi. Manau, kad Lietuvos biurokratai yra patys geriausi Europoje, gal ir pasaulyje“, – teigė A. Avulis.
Delfi primena, kad nuo gegužės 4 dienos verslas gali kreiptis dėl dalinės 50 proc. nuomos mokesčio kompensacijos su sąlyga, kad nekilnojamojo turto valdytojas suteiktų bent 30 proc. nuolaidą. Tokiu atveju nuomininkui tektų padengti 20 proc. nuomos mokesčio. Kaip anksčiau sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šia parama galės pasinaudoti smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.