„Sprendimą pavėlinti gali aibė veiksnių, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė jis. – Be jokios abejonės, pirmiausia – ekonominė situacija, jos vystymasis, kaip jis dėliosis šiais metais.
Antrasis faktorius – vidutinio laikotarpio infliacijos prognozė. Kol kas duomenys yra silpnesni, nei tikėtasi, bet kryptis nesikeičia.“
V. Vasiliauskas pastebėjo, kad kredito impulsas išlieka stiprus.
„Kai kuriose valstybėse-narėse jis silpnesnis, bet tai labiau susiję su specifinėmis vietinėmis aplinkybėmis. Bet šiaip, kreditavimo sąlygos kol kas yra tokios pat, kokios buvo praeityje“, – sakė jis.
Skirtingos nuomonės
V. Vasiliauskas dar sakė, kad pastaruoju metu pastebimas rinkų ir ekonomistų nuomonių išsiskyrimas dėl palūkanų normų keitimo datos.
„Vienaip vertinama rinkoje, kitaip – ekonomistų apklausose. Čia matome, kad apklausos rodo, kad tikimasi pakėlimo metų gale, dar papuolant į 2019 metus. Tuo metu rinkose sentimentas „įlipa“ į 2020 metus“, – sakė jis.
Centrinio banko vadovas ragino būti atidiems, kalbant apie rizikas ekonomikoje.
„Globalus ekonomikos augimo sulėtėjimas vis labiau tampa akivaizdus, o euro zona yra eksportuojanti ekonomika. Iš kitos pusės, turime Kiniją, jos valdžios pasakymus dėl papildomų priemonių BVP augimo apie 6 proc. išlaikymui. Turime minutės pertraukėlę JAV ir Kinijos prekybos kare. Vasarį JAV prekybos departamentas skelbs raportą apie automobilių rinką ir galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Nežinomųjų daug – tas pats „Brexit“, dar nežinome, kaip baigsis ši saga“, – dėstė jis.
Sausio 24 dieną vykusiame posėdyje ECB paliko bazines palūkanų normas rekordinėse žemumose.
Frankfurte įsikūręs centrinis euro zonos bankas paliko pagrindinį refinansavimo rodiklį 0 proc. lygmenyje, ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normą 0,25 proc. lygyje, o depozito normą išliko -0,4 proc.