Kol vieni skundžiasi menku darbo užmokesčiu – kiti jo negauna išvis
LNK vidurdienio žinioms kreditų valdymo įmonių asociacijos ir „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis pasakojo apie atliktą tyrimą, kurio tikslas buvo suprasti darbuotojų, kurie negauna darbo užmokesčio elgesį. Pasak jo, tokį tyrimą atlikti paskatino pamatyta statistika.
„Praeitais metais besikreipiančių asmenų į darbo ginčų komisiją buvo apie 10 tūkstančių, o šių metų pirmą pusmetį mes jau turime asmenų, kurie kreipėsi į komisiją, jau 6 tūkstančius. Tai, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, tai jau yra 20 procentų daugiau. Iš esmės, matome tendenciją, kad tų besikreipiančių asmenų daugėja ir tai mus paskatino atlikti tyrimą, kad suprasti jų elgesį“, – teigė M. Šlepetis.
Pašnekovas atskleidė ir atlikto tyrimo rezultatus.
„Yra keletas krypčių, kurias tyrime, o pagrindinė ta žinutė, dėl ko verta būtų sunerimti, tai, kad 26 procentai apklaustųjų, negavę darbo užmokesčio, yra linkę nieko nedaryti, nespręsti problemos.
Mažoji dauguma kreipiasi į darbo ginčų komisiją, kita mažoji dauguma kreipiasi į išieškojimo įmones ar advokatus, tai pasiskirsto tie atsakymai, bet tie 26 procentai asmenų linkę išvis nieko nedaryti. Dėl jų labai ir liūdna“, – dalijosi jis.
Pasak M. Šlepečio, statistika rodo, kad pagrindiniai sektoriai, kuriuose galima pastebėti tokias ir panašias problemas, tai būtent statybų, logistikos ir saugos bendrovės, o šiais metais situacija stipriai suaštrėjo ir pramonės sektoriuje.
„Dėl įvairių ekonominių priežasčių ir dėl palūkanų, dėl žaliavų pabrangusių, dėl bendrai Europoje lėtėjančios nekilnojamo turto rinkos mažėja užsakymų, tad dabar pramonės sektoriuje matome tam tikras tokias negatyvias indikacijas“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, visas tokias įmones galima pamatyti darbo ginčų komisijos tinklapyje.
„Jos yra labiau tokių mažų kompanijų profilio, iki 10-15 darbuotojų, veikla iki 5 metų ir panašiai. Yra pasitaikę praktikoje ir didesnių bendrovių atvejų, kai buvo bankrotas ir nebuvo išmokėtas darbuotojams atlygis, bet dominuoja mažesnės ir vidutinės įmonės“, – pasakojo jis.
Kaip turėtų elgtis darbuotojas?
M. Šlepečio teigimu, bet kokiu atveju svarbu nepamiršti, jog komunikuoti su darbdaviu – labai svarbu, tačiau, į nesusipratimus dėl algos patenkantys darbuotojai, turi žinoti ir keletą kitų dalykų.
„Reikia žinoti darbdavio poziciją ir žinoti, kas vyksta, kokie pažadai dalinami, bet, visų pirma, reikėtų tiesiog įsivesti į internetą ir patikrinti viešai prieinamą informaciją, pasižiūrėti, ar nemažėja darbuotojų toje bendrovėje, ar nėra registruotų viešai kažkokių įsiskolinimų kitoms bendrovėms ar tiekėjams. Iš to jau gali suprasti tą bendrą įmonės paveikslą ir ar kažkas negero darosi“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, jeigu galima pažiūrėti ir dar giliau, vertėtų apžvelgti įmonės finansines ataskaitas.
„Po pirmo mėnesio gal ir nereikėtų skubėti su išvadomis, bet po dviejų mėnesių – jau net ir teisiškai galima nutraukti darbo sutartį, jeigu du mėnesius iš eilės negauni atlyginimo. Sakyčiau, kad du mėnesiai jau yra labai ryškus ženklas, kad įmonė yra su sisteminėmis problemomis“, – teigė M. Šlepetis.
Anot jo, tenka pastebėti, jog dažniausiai pagalbos dėl tokių problemų darbuotojai kreipiasi po 3-4 mėnesių, tačiau pasitaiko ir ilgesnių atvejų.
„Šiuo metu konsultuojame asmenis, kurie dirba dar iki šiol bendrovėje, kurioje ir 6 mėnesius nėra gavęs atlyginimo, ir toliau minta darbdavio pažadais, kad bus atsiskaityta ir panašiai. Jie klausia: ką man daryti? Darbo santykius nutraukti ir morališkai, ir psichologiškai sunku, nesvarbu, kad tu net negauni atlyginimo už savo darbą“, – teigė kreditų valdymo įmonių asociacijos ir „Legal Balance“ vadovas.
Patarimai gyventojams
Pasak M. Šlepečio, darbuotojų teisės Lietuvoje yra saugomos pakankamai operatyviai ir gerai, tad pagalba nukentėjusiems darbuotojams suteikiama nedelsiant.
„Jeigu nėra mokamas atlyginimas, tai, visų pirma, reikia pabendrauti su darbdaviu, bendrai suprasti situaciją. Jeigu nebendrauja, tai tada pasitikrinti, kad yra visi reikiami įrodymai: algalapis, darbo sutartis, visa kita komunikacija, kuri reikalinga.
Tada su tais dokumentais, banko išrašu, kad negautas atlyginimas – galima kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ten labai paprasta formą reikia užpildyti, nieko nekainuoja ir komisija padeda apginti teises, duoda vykdomąjį raštą ir galima pradėti išieškojimo procesą“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, išieškojimai gali baigtis įvairiai, tačiau išeitis – visada yra.
„Esant įmonės bankrotui, įsijungia garantinis fondas ir valstybė sugrąžina žmogui bent jau dalį uždirbtų pinigų“, – teigė M. Šlepetis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
