Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad nors Vyriausybė teigia, jog remti viešąjį sektorių nėra lėšų, nebandoma papildomai apmokestinti uždirbančius daugiau. Taip pat, anot jos, daugelis siūlymų, kurie aptarinėjami dabar, tokie kaip nekilnojamo turto (NT) mokestis, nebus naudingi ar net neigiamai paveiks uždirbančius mažiausiai.
„Aptarinėdami valstybės biudžetą, girdime tik vieną sakinį iš Vyriausybės – pinigų nėra, negalime skirti finansavimo viešajam sektoriui. Bet iš tų pačių politikų negirdime aiškių priemonių ir pasiūlymų, kaip jį papildyti ir stabilizuoti. (...) Ir šiandien bet kokia kalba apie mokesčių pakeitimą ir judėjimą progresyvumo link ir to, kad elitas turėtų prisidėti prie socialiai teisingesnės sistemos yra tiesiog nužudoma ir malšinama“, – trečiadienį žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Viešojoje erdvėje sklando siūlymai, kad biudžetas būtų pildomas iš eilinių piliečių kišenės“, – pabrėžė ji.
LPSK pirmininkė paminėjo, kad pirminis mokesčių reformos variantas buvo tinkamesnis, bet dėl tam tikrų interesų grupių buvo pakeistas neigiama linkme.
„Pavasarį buvo neblogas startas su mokestiniais pasiūlymais, bet pamatėme, kokią galią turi siauros suinteresuotos grupės“, – teigė ji.
Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė tikino, kad nevykdant ryžtingesnės ir labiau į progresyvumą nukreiptos mokesčių reformos bus neįmanoma pasiekti Nacionaliniame pažangos plane iki 2025 m. numatytų tikslų sumažinti skurdo rizikos lygį ir skirtumą tarp 20 proc. mažiausiai ir 20 proc. daugiausiai uždirbančių.
„Šiuo metu Lietuvoje skursta apie 20 proc. gyventojų. Tuo pačiu Nacionaliniame pažangos plane esame nusimatę iki 2025 m. sumažinti skurdo rizikos lygį iki 17 proc., o pajamų nelygybės koeficientą sumažinti iki 5,7, kuris šiuo metu yra 6,4. Akivaizdu, kad nesiimdami ryžtingų veiksmų, mes nesuteiksime finansavimo socialinei apsaugai ir situacija tiesiog nesikeis“, – aiškino A. Adomavičienė
Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė teigė, kad ypatingai nuo netinkamo socialinių paslaugų finansavimo nukenčia tiek neįgalieji, tiek jais besirūpinantys. Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje, remiantis prieš 3 metus atlikto tyrimo rezultatais, per parą padengiamos tik 2 rūpinimosi neįgaliaisiais valandos, tuo metu Skandinavijos šalyse toks dengimas siekia iki 20 valandų per parą.
„Visi ministrai, visos vyriausybės ir visi prezidentai turėtų pasisakyti už normalią socialinę politiką ir normalią pagalbą žmonėms su negalia“, – teigė H. Varnienė.
„Paslaugomis, teikiamomis neįgaliesiems, dengiama 2 valandos rūpinimosi per dieną. (...) Matomas 10 kartų didesnis teikiamų paslaugų dengimo laiko atotrūkis tarp Lietuvos ir tokių valstybių, kaip Švedija“, – pridūrė ji.
Vilniaus universiteto docentė Jekaterina Navickė pabrėžė, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui beveik pasiekė Europos Sąjungos (ES) vidurkį, matomas labai didelis skirtumas tarp finansavimo švietimui, sveikatai.
„Pasiekėme, kaip šalis, palyginus neblogų ekonomių rezultatų. Šiuo metu BVP pagaminamas vienam gyventojui siekia apie 90 proc. ES vidurkio, Vilniaus mieste net viršija. Bet pagal daugelį socialinių rodiklių mes turime labai prastą padėtį“, – sakė ji.
Organizacijos reikalauja naikinti nepagrįstas lengvatas, didinti ypač daug uždirbančių apmokestinimą
Kreipimesi į institucijas siūloma naikinti dalį Lietuvoje egzistuojančių nepagrįstai didelių lengvatų, taip į biudžetą papildomai surenkant 790 mln. eurų. Taip pat prašoma, apjungiant įvairių rūšių apmokestinamas pajamas, taikyti aukštesnį tarifą uždirbantiems nuo 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančias pajamas, o ne nuo 180 VDU. Be to, siūloma didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir įvesti papildomus apmokestinimo laiptelius uždirbantiems iki 60 VDU, be to, nemažinti progresinio tarifo aukštoms, daugiau nei 60 VDU siekiančioms pajamoms.
Raginama griežtinti atsakomybę už šešėlinės veiklos vykdymą, taikyti griežtesnes baudas ir stiprinti kontroliuojančių institucijų galias. Teigiama, kad sukontroliavus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) „grobstymą“, biudžetas pasipildytų 1 mlrd. eurų.
Organizacijos taip pat prašo labiau apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes, tokias kaip privatūs lėktuvai, jachtos, prabangūs juvelyriniai dirbiniai ir pan. Teigiama, kad Lietuvoje padidinus tokio turto apmokestinimo vidurkį iki Europos Sąjungos lygio, turto mokesčių pajamos galėtų sudaryti iki 2,2 proc. nuo BVP.
Skėtinių organizacijų atstovų teigimu, tokius siūlymus palaiko apie 1250 organizacijų, veikiančių skurdo mažinimo, socialinių paslaugų, švietimo, aplinkosaugos, pacientų, žmonių su negalia, darbuotojų teisių srityse.