Pasak EBPO, pasaulio ekonomika šįmet turėtų išaugti 3,1 proc. – tai geresnė prognozė, lyginant su vasarį prognozuotu 2,9 proc. augimu.
„Nepaisant kuklaus augimo ir nuolatinio geopolitinių pavojų šešėlio, pasaulio ekonomikoje įsigali atsargus optimizmas“, – ketvirčio ataskaitoje pareiškė EBPO vyriausioji ekonomistė Clare Lombardelli.
Tačiau ji pažymėjo, kad „šis atsigavimas įvairiuose regionuose vyksta skirtingai“.
Dabar prognozuojama, kad didžiausia pasaulyje JAV ekonomika 2024 m. išaugs 2,6 proc., kai anksčiau buvo tikimasi 2,1 proc. augimo. Ekspansija bus didesnė, lyginant su pernai fiksuotu 2,5 proc. augimu.
EBPO taip pat padidino prognozę antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai Kinijai – nuo 4,7 proc. iki 4,9 proc. Žengti tokį žingsnį visų pirma paskatino ekspansinė biudžeto politika.
Tačiau euro zonai EBPO numato kuklų 0,7 proc. augimą. Tai kiek geresnė prognozė, lyginant su anksčiau prognozuotu 0,6 proc. augimu.
„Pasaulio ekonomika įrodė esanti atspari, infliacija priartėjo prie centrinių bankų tikslų, o pavojai perspektyvoms tampa labiau subalansuoti“, – sakė EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormannas.
Siekdami pažaboti infliaciją, kuri išaugo po to, kai baigėsi dėl COVID-19 įvesti karantinai, ir dar labiau padidėjo, kai 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą, viso pasaulio centriniai bankai pakėlė palūkanų normas.
JAV Federalinis rezervų bankas (FED) ir Europos centrinis bankas (ECB) įšaldė savo palūkanas. Kadangi infliacija sumenko, rinkos tikisi, kad ateinančiais mėnesiais normos bus sumažintos.
EBPO kartu perspėjo, kad „didelė geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose, gali sutrikdyti energijos ir finansų rinkas“. Tai, anot organizacijos, gali lemti infliacijos šuolį ir augimo sulėtėjimą.
„Politikos veiksmai turi užtikrinti makroekonominį stabilumą ir pagerinti vidutinės trukmės augimo perspektyvas“, – pažymėjo M. Cormannas.
„Pinigų politika turi išlikti apdairi, paliekant erdvės palūkanų normų apkarpymui, nes infliacija mažėja“, – nurodė jis.