Komisija kalbėjo apie naštą, kurią ant vartotojų ir verslo pečių krauna didelės pragyvenimo išlaidos ir palūkanų normos.
EK nurodė prognozuojanti, kad 2023 m. euro zonos ekonomika paaugs 0,6 proc. – tai yra 0,2 proc. mažesnė prognozė, lyginant su ankstesniais skaičiavimais. Tuo metu 2024 m. euro zonos ekonomikos augimas, anot EK, turėtų būti 0,1 proc. mažesnis ir siekti 1,2 proc.
„Nors ir mažėjanti, tačiau vis dar aukšta infliacija ir griežtėjanti pinigų politika padarė daugiau žalos, nei manyta anksčiau“, – sakoma EK pranešime.
Be to, anot Komisijos, fiksuojama silpna išorės paklausa.
Euro zonos ekonominės perspektyvos skiriasi nuo situacijos Jungtinėse Valstijose – ši valstybė fiksuoja stiprų augimą, bendrajam vidaus produktui (BVP) trečią ketvirtį išaugus 4,9 proc.
Tiek Europa, tiek JAV grumiasi su aukštumose besilaikančia infliacija, kurią pakurstė paklausos augimas po pandemijos ir, Europos atveju, dėl Rusijos karo Ukrainoje pašokusios energijos kainos.
Briuselis prognozuoja, kad infliacija euro zonoje šiais metais sudarys 5,6 proc. Anksčiau buvo prognozuojamas toks pat infliacijos įvertis. O kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 3,2 proc. – Briuselis prieš tai numatė 2,9 proc. infliaciją.
Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir JAV Federalinis rezervų bankas (FED), yra padidinęs savo pagrindines palūkanų normas ir ketina dar kurį laiką palaikyti jas aukštame lygyje, kad galėtų pažaboti infliaciją.
Griežta pinigų politika varžo ekonomikos aktyvumą, o tai ypač pastebima 20 narių vienijančioje euro zonoje.
„Artėjame prie iššūkių kupinų metų ES ekonomikai pabaigos, augimui sulėtėjus labiau nei tikėtasi, – pareiškė ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni. – Stiprus kainų spaudimas ir pinigų politikos griežtinimas jam suvaldyti, taip pat silpna pasaulinė paklausa, paveikė namų ūkius ir verslą.“
P. Gentiloni pažymėjo, kad euro zona „prarado pagreitį“. „Realusis BVP per pirmus tris šių metų ketvirčius beveik neaugo“, – tvirtino jis.
Eurokomisaras sakė, kad esama rizikos, kuri yra susijusi su pasauliniais įvykiais, galinčiais sudrumsti energijos rinkas, įskaitant dabartinį karą tarp Izraelio ir islamistinio judėjimo „Hamas“.
„Padidėjusi geopolitinė įtampa dar labiau pakurstė neapibrėžtumą ir gali aptemdyti perspektyvas“, – tikino P. Gentiloni.
Jis taip pat nurodė, kad „artimiausius dvejus metus augimą labiausiai skatins privatus vartojimas, kadangi atlyginimų augimas turėtų aplenkti infliaciją, o tai padidins namų ūkių perkamąją galią“.
Anot EK, didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija šiemet turėtų susitraukti 0,3 proc. Kitąmet šios šalies BVP turėtų paaugti 0,8 proc., o 2025 m. – 1,2 proc. Tuo metu antra pagal dydį valiutos bloko ekonomika Prancūzija šiemet turėtų išaugti 1 proc., kitamet – 1,2 proc., o 2025 m. – 1,4 proc.