Skelbiama, kad surinktos lėšos bus skirtos svarbios ginkluotės įsigijimui – įvairioms antidroninėms sistemoms.
„Nepaisant vyravusio skepticizmo dėl santykiniai nedidelių palūkanų, pirmos gynybos obligacijų emisijos platinimo metu surinkta suma yra didesnė nei didžiosios dalies Vyriausybės taupymo lakštų emisijų. Lyginti su tarpiniais rezultatais, taip pat matome didesnį verslo indėlį, tačiau visgi reikia pastebėti, kad tai – pavieniai indėliai, ir žmonės išlieka kur kas aktyvesni“, – pranešime sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pirmoji gynybos obligacijų emisija platinta spalio 10–28 dienomis. Ši emisija bus išperkama 2025 metų spalio 29 dieną, už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų.
Minėtu laikotarpiu „Swedbank“ sudarytos 823 sutarčių įsigyti gynybos obligacijų už 6,5 mln. eurų, SEB – 523 sutartys už 2,5 mln. eurų.
Abiejuose bankuose, pasak ministeirjos, žmonės buvo ženkliai aktyvesni nei verslas ir kitos organizacijos (99 proc. sutarčių sudarė fiziniai asmenys). Žmonės taip pat paskolino valstybei kur kas daugiau nei verslas – apie 62 proc. gynybos obligacijų sumos „Swedbank“, apie 70 proc. – SEB.
Krašto apsaugos ministerija už 9 mln. eurų svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų. Tai gali apimti įvairaus pobūdžio sistemas kaip, pavyzdžiui, nešiojamas rankinis antidronas, dronų aptikimo sistemos, mobilios dronų aptikimo sistemos ir kt.
