Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo Vladimiro Vinokurovo teigimu, trejus metus trukęs ES projektas šiandien dar yra baiginėjamas, tačiau įrengtų bunų nauda matoma jau dabar – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, o laivybos mėgėjai aktyviai keliasi į Kauną.
„Nemunu plaukiančių laivų skaičius šiuo metu siekia dešimtis, tačiau jis tikrai dar nepasiekė savo piko. Pastebime augantį susidomėjimą ir norą laikyti laivus Kauno uoste. Projektas dar nėra pabaigtas, kelias ką tik įrengtas, bet žmonės, kurie laivuodavo kitur, keliasi į Kauną ir pradeda aktyviai naudotis Nemunu“, – aiškina jis.
V. Vinokurovas sako, kad šiuo metu Nemune galima pamatyti įvairios paskirties ir dydžio laivų – nuo krovininių baržų iki pramogai skirtų vandens motociklų.
„Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, atrasti kitus kelius. Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti, susikurti maršrutus su vandens kelių „waze“ programėle. Kuro pasipildyti galima be išankstinių sutarčių net neišlipus iš laivo degalinėse ant vandens. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje”, – sako V. Vinokurovas.
Pasak V. Vinokurovo, siekiant geriau pritaikyti Nemuną laivybai, Kauno žiemos uoste buvo įrengta beveik šimto vietų marina, upėje pastatyti šviečiantys ženklai, atnaujinta Nidos krantinė ir Uostadvario uostas, užbaigtos laikinos krovinių sandėliavimo vietos Raudonėje, Jurbarke ir Pagėgiuose.
„Prie šių darbų daug prisidėjo ES finansavimas – tokius didelius projektus, kaip bunų įrengimas ir modernizavimas buvo galima finansuoti tik 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo etape, todėl dar iki šios dienos sakome, kad mums labai pasisekė. (...)“, – sako jis.
V. Vinokurovas teigia, kad tolesnėje strategijoje nusimato darbų dar dešimčiai metų. Šįmet planuojama pabaigti Kuršių Marių sužiedinimo projektą, kuris leis ratu apiplaukti Kuršių Marias, toliau tvarkyti Nemuną ir Aukštupį bei užbaigti įrengti mažą dalį Nevėžio link Kėdainių.
„Turime planų, kaip galėtumėme sujungti Kauną su Druskininkais, norėtumėme abi upių puses sujungti šliuzu. Šiuo metu yra pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir projektavimas. Planuojame, kad iki 2030 metų, sujungus šias dvi upes, būtų galima įlipti į laivą Nidoje ar Jurbarke, o išlipti Lenkijoje ar bet kur kitur Europoje. Šiuo metu tą patį galima padaryti plaukiant iš Kauno, tačiau norime šias galimybes praplėsti“, – pasakoja ekspertas.
Nors šiuo metu eksploatuojama 467 km ilgio vandens kelių, bet viso Lietuvoje yra apie 1000 km vandens kelių, kuriuos visus planuojama paruošti laivavedžiams.
„Šiai dienai esame nuskenavę visos Neries 3D modelį, tad už poros metų būtų galima įlipti į katerį Vilniuje ir nuplaukti į savo namus Drevernoje, Svencelėje ar net Nidoje. Sujungti Vilnių ir Kauną, turėti puikią turistinę trasą, kuri leistų atvykusiems užsieniečiams išsipirkti kruizą ir porą dienų plaukti per šalį, yra labai realu“, – sako jis.
