Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad po ketverius metus trukusių sunkių derybų 2022 m. birželį pasiektas susitarimas yra „ambicingas“.
„Tai labai gerai subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas“, – pridūrė ji.
„Naujoji Zelandija yra svarbi mūsų partnerė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, o šis laisvosios prekybos susitarimas mus dar labiau suartins“, – Briuselyje kalbėjo EK vadovė.
Naujosios Zelandijos premjeras Chrisas Hipkinsas teigė, kad „bus sukurtos reikšmingos naujos ekonominės galimybės“.
„Jis (susitarimas – ELTA) labai naudingas abiem partneriams“, – sakė jis.
ES yra trečia pagal dydį Naujosios Zelandijos prekybos partnerė, importuojanti į žemyną vynus, vaisius ir mėsą.
Pernai dvišalė prekyba sudarė kiek mažiau nei 9 mlrd. eurų (9,9 mlrd. JAV dolerių).
Briuselio teigimu, ES eksportas į pietinę Ramiojo vandenyno šalį galėtų padidėti 4,5 mlrd. eurų per metus. ES investicijos į Naująją Zelandiją palaipsniui galėtų išaugti net 80 proc.
Į susitarimą įtrauktas skyrius apie tvarų vystymąsi – pirmasis ES sudaromų prekybos susitarimų istorijoje.
„Pirmą kartą į prekybos susitarimą įtraukėme įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“, – pabrėžė U. von der Leyen. Minėtu susitarimu nustatytas tikslas – pasiekti, kad esant visuotiniam atšilimui vidutinė planetos temperatūra pakiltų kur kas mažiau nei dviem laipsniais pagal Celsijų.
„Dėl precedento neturinčių įsipareigojimų, susijusių su visuomene ir klimato kaita, šis susitarimas skatina teisingą ir ekologišką ekonomikos augimą ir kartu stiprina Europos ekonominį saugumą“, – teigė EK vadovė.
Kad laisvosios prekybos susitarimas įsigaliotų, jį turi palaikyti Europos Parlamentas ir ratifikuoti Naujoji Zelandija, kurios ekonomika šiemet patyrė recesiją.