Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonės direktorius, galimai siekęs išvengti pelno mokesčio sumokėjimo, dirbtinai kėlė įmonės sąnaudas. Kaltinamasis, įtariama, sukūrė fiktyvių sandorių grandinę su veiklos nevykdančiomis įmonėmis iš Slovakijos, Lenkijos, Ispanijos bei Portugalijos ir iš jų gavo suklastotas sąskaitas faktūras už neva įsigytus automobilių katalizatorius. Šiose sąskaitose nurodyta, kad Kauno įmonė tariamai įsigijo katalizatorių už bendrai 22,6 mln. eurų, nors, bylos duomenimis, tokie sandoriai nevyko ir prekių Kauno įmonė neįsigijo.
Šias galimai suklastotas sąskaitas faktūras Kauno įmonės direktorius perdavė apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri apie galimą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, ji sąskaitas įtraukė į Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas deklaracijas, taip sumažindama mokėtiną pelno mokestį. Skaičiuojama, kad tokiu būdu valstybei galėjo būti nesumokėta per 3,4 mln. eurų pelno mokesčio.
Įmonės direktoriui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimo sukčiaujant.
Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Kauno apylinkės teismui.
Už labai didelės turtinės prievolės panaikinimą ar išvengimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.