Augant indėlių portfeliui, bankas du kartus dažniau nei ECB didino indėlių palūkanas. Banko indėlių portfelis kovo pabaigoje buvo 10,9 mlrd. eurų (pernai kovo 31 d. buvo 9,7 mlrd. eurų). Nors bankas palūkanas už indėlius pradėjo mokėti nuo pernai spalio, kol kas banke laikomos gyventojų lėšos indėliuose nėra pasiekusios teigiamų palūkanų aplinkoje buvusio lygio, kai maždaug pusė gyventojų lėšų buvo laikoma indėlių forma.
„2023 metų pirmas ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo stabilus. Sudėtingiau sekėsi pramonei, kuriai neigiamą įtaką darė susitraukę gamybos užsakymai. Didžiųjų įmonių investicijas vis dar pristabdo nerimas dėl eksporto rinkų padėties ir karas Ukrainoje.
Įmonės, jausdamos ekonomikos lėtėjimą, skolinasi trumpesniems laikotarpiams, neskuba realizuoti savo investicinių projektų, atsideda lėšas ir ruošiasi galimiems ekonomikos sukrėtimams ateityje. Todėl sparčiai daugėja įmonių indėlių banke – kovo pabaigoje įmonių indėlių portfelis buvo 25 proc. didesnis negu tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais“, – rašoma pranešime.
„Mūsų banke indėlių portfelis toliau auga. Grįžus į teigiamų palūkanų ciklą, ECB keliant bazines palūkanas, jomis dalinamės ir su savo klientais: terminuotųjų indėlių palūkanas jau didinome 8 kartus nuo spalio, pirmieji pradėjome mokėti už kaupiamuosius indėlius, ir bendrai šiuo metu mokame vienas didžiausių indėlių palūkanų bankų rinkoje.
Pastebime, kad per septynerius neigiamų palūkanų metus gyventojai ir įmonės atprato laikyti lėšas indėliuose, todėl skatiname savo klientus kaupti finansinę pagalvę ir būti pasiruošusiems galimiems gyvenimo netikėtumams ar ekonomikos sulėtėjimui ateityje“, – sako SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.