Nurodoma, kad bendrovė kreipėsi į teismą po to, kai FNTT nustatė, jog ši pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus ir skyrė 8 265 eurų baudą.
Kaip nurodo teismas, byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018–2021 m. elektroninėje laikmenoje ar popierine forma nerinko ir nesaugojo duomenų, susijusių su tapatybės nustatymu, – kliento ir jo atstovo asmens tapatybės dokumento kopijų, įgaliojimų veikti kliento vardu, naudos gavėjo (juridinio asmens savininko) tapatybės duomenų, informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį – ir netikrino šių duomenų.
Taip pat nustatyta, kad iki 2020-ųjų bendrovėje nebuvo paskirto darbuotojo, organizuojančio bendrovės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir kuris bendradarbiautų su FNTT, nors tai padaryti bendrovė turėjo nuo 2017 m.
Teismas konstatavo ir tai, kad duomenų tvarkymas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėms, įtvirtintoms įstatyme, įgyvendinti atitinka duomenų tvarkymo teisėtumo dėl viešojo intereso sąlygą, kylančią iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo.
Anot LVAT, bendrovės padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, jos įvykdyti įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi. Pažymima, kad daugybiniai įstatymo pažeidimai buvo daromi daugiau nei vienus metus, jam paskirtos baudos dydis (8 265 eurus) sudaro tik apie 1,5 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 tūkst. eurų).